Iš tikrųjų Vido gyvenimas primena įtemptą dramą: nesulaukęs net penkerių jis susirgo tuberkulioze, patyrė priešinfarktinę būseną, sirgo hepatitu C, dėl kurio vos nemirė miške. Tačiau žurnalistas įsitikinęs, kad jį saugo angelai sargai, o svarbiais gyvenimo momentais pagalbos sulaukia ir iš aiškiaregių.
„Mane dažnai kviesdavo įvairios laidos kalbėti apie tokius dalykus ir kažkas, kas manęs nepažįsta, gali galvoti, kad aš durnas ar išprotėjau, bet jeigu esu žurnalistų sąjungos pirmininkas 30 metų, tai manim dar pasitiki. Gyvenime yra taip, kol pats nepačiupinėji, tol tu nepamatai, kad kažkas yra daugiau“, – įsitikinęs jis.
Palaužtas skepticizmas
Lietuvių liaudies patarlė sako, kad nespjauk į šulinį, kad nereiktų pačiam atsigert. Panaši situacija nutiko ir Vido gyvenime. Jis visuomet į aiškiaregius žiūrėjo skeptiškai ir ne tik jų netoleravo, bet ir apšnekėdavo kitus, kaip gali jais tikėti.
„Juokiausi iš Kašpirovskio, kai jis darydavo viską per televiziją. Seniai Lietuvos televizijoje turėjau pramoginę laidą, kuriai nuolat ieškodavau kažkokių keistų ir įdomių žmonių. Mane pasikvietė, amžiną atilsį, vyriausias redaktorius Zenonas Lapinskas ir pasakė, kad pas jį sėdi ekstrasensas iš Ukrainos, kuris po poros dienų žada užmigdyti visą profsąjungos rūmų salę. Sakau, kad čia nesąmonė, o žmonės užmigs, nes bus naktį nemiegoję.
Tai mes net apsipykom ir liepė padaryti. Pasakiau, kad darysiu su vienintele sąlyga, jeigu ekstrasensui pavyks užmigdyti ir mane. Nuėjom ten keturi ar penki. Pirmiausiai ėjo mūsų sekretorė. Jis ten pamaskatavo rankomis ir ji aukštielninka krenta. Sugavo, paguldė. Iš visų likau vienintelis. Jis bandė man ir iš priekio, ir iš nugaros maskatavo kažką, burbėjo, bet neužmigdė. Sako jis: „Крепкий человек“ (stiprus vyras – aut. pastaba). Visą laiką juokiausi iš tokių dalykų, bet gyvenime jau taip išėjo“, – nusijuokia legendinis sporto žurnalistas.
Vido skepticizmas dingo tuomet, kai jį užklupo nugaros skausmai, o su jais nepavyko susidoroti net medikams. Tuomet jis išgirdo apie aiškiaregį, ekstrasensą, energetiką Aleksandrą Sabutį, kuris gydė žmones vien tik savo rankomis. Pas jį Vidas vyko kartu su dviem pažįstamomis.
„Pas jį nuvažiavęs, aš net neįėjau į kambarį, nes man buvo neįdomu, kaip daro, ką daro su rankomis bioenergetiškai. Išeina pažįstamos iš to kabineto ir sako: „Vidai, eikit padėkoti“. Aš sakau, o už ką. Kai užėjau, jis man pasakė, kad prieš 9-erius metus jums buvo problema širdies. Sakau, iš kur jūs žinot, kas jums papasakojo. Jau į tas dvi žiūriu, kur atvežiau, kodėl jos rūpinasi manim“, – apie savo nusiteikimą pirmojo vizito metu pasakoja Vidas, tačiau nuo to laiko jis pradėjo tikėti žmonėmis, kurie sakosi turintys paranormalių gebėjimų.
Krepšinio pasaulio pranašystės
Antrą kartą nežemiškais gebėjimais Vidas įsitikino, kai po stuburo operacijos gulėjo sanatorijoje, Druskininkuose. Atsidūręs naujoje vietoje jis yra pratęs pirkti rajoninius laikraščius. Iš smalsumo ir iš neturėjimo, ką veikti. Tą kartą laikraštyje jis rado skelbimą, kuriame buvo rašoma: „Seniausias Dzūkijos raganius Dži laukia jūsų laiškučių, rašykit savo gimimo metus, mėnesį, dieną ir aš pasakysiu ne tik jūsų praeitį, kas buvo, bet ir ateitį“.
„Na, kai neturi, ką veikti... Pasiskambinau jam. Sakau, aš nenoriu siųsti laiškučio, bet gal galiu atvažiuoti. Jis sutiko ir kai pradėjo pasakoti apie praeitį, bet jie gali įsiskverbti į smegenis ir papasakoti, kas ir kaip buvo, bet kaip jis pateikė faktus, kurie po pusmečio ar metų man pačiam išsipildė... Aš visada, kaip žurnalistas išklausau abiejų pusių, o čia, kol pats neįsitikinu, tol kitais netikiu. Įsitikinau, kad jis turi, kaip kai kas sako, Dievo dovaną, kiti sako, kad Šėtono dovaną“, – apie pažintį su ekstrasensu Egidijumi Mažintu pasakoja jis.
Dr. Gidu prisistatantis ekstrasensas pasidaręs kortas ant kurių puikuojasi M. K. Čiurlionio paveikslai ir šie meno kūriniai parodo žmonių ateitį. Su E. Mažintu sporto žurnalistas tariasi net krepšinio klausimais.
„Neseniai padariau ilgą ir išskirtinį interviu su Kurtinaičiu, kas bus treneriu. Po to nuvažiavau į Druskininkus ( pas ekstrasensą – aut. pastaba) ir ten irgi padariau interviu. Nenoriu per daug išduoti, bet naujo rinktinės vyriausiojo trenerio pavardė prasidės raide K ir jis išgelbės mūsų nacionalinę rinktinę.
Galima sakyti, kad čia pasaka, ar kas nori, bet prieš tai jis buvo išpranašavęs, kad Pasaulio čempionate bus pasiektos 3 pergalės ir į Olimpines žaidynes nepateksime. Kai kas juokėsi iš tokių mano persakytų pranašysčių, o kiti dar valandą visko kamantinėjo“, – sako Vidas bei priduria, kad dažnai Mažinto pranašystėmis dalinasi ir savo laidoje.
Dar kartą išvengta mirtis
Be galo didelį įspūdį „Krepšinio pasaulio“ kūrėjui paliko ir susitikimas su indų kunigu, bioenergetiku, kuris atvyko gyventi į Europą. Jis pasakė labai daug konkrečių faktų ir apie patį Vidą, ir apie jo artimus žmones.
„Jis man pasakė: „O, pirmą kartą matau, kad tave saugo trys angelai“. Iškart pradėjau klausti, kokie angelai, ar su sparnais. Sakė, kad ne, o angelai yra mirę giminaičiai, kurie mylėjo tave ar buvo artimi. Aiškinomės, kas globoja mane. Įsivaizduokite, jis net pasakė, kad mane globoja senelis Jonas. Indas pasakė, kad šaukia Jono vardu. Su manim kartu buvo dukra ir ji,kaip dabar jaunimas sako, apšalus buvo“, – pasakoja jis.
Iš tiesų, nesunku patikėti, kad Vidą saugo angelai sargai: per 73 savo gyvenimo metus jis atlaikė ne vieną sunkią ligą, taip nustebindamas net pačius medikus. O kartą jis per plauką išvengė mirties, kai nuo stiprių vaistų praradęs jėgas krito ir susilaužė tris šonkaulius, kurių skeveldros pradūrė plautį.
„Visi buvo nustebę, kad aš atsigavau. Mane gydė nuo hepatito C, o tie vaistai ir arklį užmuštų. Jie numušdavo hemoglobiną ir jis man vis mažėjo. Aš dažnai važiuodavau į mišką, nes man patardavo apsikabinti uosį, ąžuolą ir taip įgauti jėgų. Tuo metu buvo labai grybingas metas, tai grybavau ir pjaudamas paskutinį grybą be sąmonės kritau ant šono.
Lūžo trys šonkauliai ir jie pradūrė man plautį. Tai įvyko 2009 metų, 9 mėnesio, 9 dieną, 9 valandą ryte. Aš dūstu, skausmas nežmoniškas. Skambinu Aleksandrui, neatsako. Skausmas nežmoniškas, temsta akyse. Jis paskui man skambina ir sako: „Vidai, aš dabar esu bažnyčioje Šiluvoje, jaučiu, kad tu miršti“, – pasakoja žurnalistas.
Žurnalistikos fenomenas
Aiškiaregys patarė pakelti kojas anksčiau, kad būtų užtikrinta kraujo cirkuliacija. Visų svarbiausia Vidui buvo nenutraukti skambučio. Ekstrasensas sugebėjo padėti per atstumą ir Vidas su pradurtu plaučiu sugebėjo nusigauti iki artimiausios ligoninės greitosios pagalbos skyriaus.
„Įdomiausia buvo, kai atvažiavau į klinikas. Jau gulėjau palatoje ir į ją įėjęs gydytojas uždainavo: „Krepšinio pasaulyje“. Jis man sako: „O tu žinai, Mačiuli, kad tu iš skausmo ir baimės miške turėjai mirti? Tave būtų lapės ar šunys išnešioję. Kaip tu čia atsigavai, kaip tau pavyko?“. Sakau, paskambinau bičiuliui, bioenergetikui. Jis manęs ir klausia, kas tas bioenergetikas.
Sakau, kad aiškiaregis ir gydo rankomis. Sakau, jis telefonu nuėmė man skausmą, apie baimę aš negalvojau. Gydytojas priėjo prie manęs, paklausė, kiek laiko aš gulėjau ryte ant šlapių samanų, o kai pasakiau, kad apie pusvalandį, uždėjo man ant galvos ranką ir nusistebėjo, kad neturiu temperatūros. Jam atrodo, kad aš kliedžiu nuo karščio. Bet man tas pats, kaip į mane žiūri“, – juokiasi jis.
Vidas Mačiulis jau daugiau nei 1130 kartų sveikinosi su laidos „Krepšinio pasaulyje“ žiūrovais. Retas atvejis, kad tas pats žmogus vestų ištisus 28 laidos sezonus. Žurnalistas šypteli, kad tai iš tikrųjų neįtikėtinas dalykas ir jį tikrai kažkas saugo.
„Man labiausiai neįtikėtina, kad atėjus laikui apsispręsti, pasakyti ar padaryti kažką, man kažkaip iškart mintis duoda, kad reikia taip daryti ir būna teisingai. Aš niekada nesiruošiu laidai ar interviu, nes man iš vidaus gaunasi natūraliai ir įdomiai. Man ir indas sakė, kad aš esu laidininkas tarp kosmoso ir žemės, ir man padeda visi tie angelai, kurie nukreipia tinkama linkme. Galima juoktis, galima tikėti, bet aš dar tiek neiškvailėjęs“, – juokiasi jis.
