bendradarbių mobingą. Tas akivaizdžiai matėsi, kai moteris, viena iš kolegių jį paniekinamai varstė akimis. Šlykštu buvo žiūrėti. Atrodė, kad nudurs žvilgsniu. Pasižiūrėkite paskutinių jo darbo dienų chonogramą. O jis buvo labai tinkamas tam darbui. Tada pagalvojau, kad atėjo į LNK dirbti nors vienas normalus, gražaus balso pranešėjas, diktorius ar laidos vedėjas. Deja...

Jis buvo garsus?

Mažiau rašinėkit nesąmones. Jums svarbiausia sukurti straipsnį o ne padėti žmogui. Priverskit medicinos istaigas padėti žmogui kai ten kreipesi. Patekti pas medikus misija eimanomą. Reik laukti pusmeti ir daugiau.

Žmogus niekada nepakels rankos prieš save, jei jis neturės skausmo, kurio tampa nebeįmanoma pakelti psichologiškai. O jį dažniausiai sukelia blogi žmonės, kupini pavydo, niekingų jų tikslų. Dažniausiai tai būna mobingas - darbe ar šeimos aplinkoje. Jį ištverti žmonėms tampa nebepakeliama. Bet, kaip sakoma, blogis sugrįžta bumerangu. Kažkas kankinsis skausmuose nuo vėžio, kažkam bus insultas ir t.t. Suteikei kitam skausmą, jausi ir tu skausmą.

Na ir kam reikia rašyt taip žiauriai nusižudė. Ir taip visi žino juk žmogaus jau nėra tai nereikia terst jo vardo Kaip buvo taip buvo tai žmogaus pasirinkimas ir palikti ramybeje Stiprybes teveliams

Nu ėjo praėjo ne jis pirmas ne paskutinis.
Kam vėl keliat viską į viršų ir norit, kad vėl aptarinėtų apie jį.
Jis man patiko kaip žurnalistas ir labai gaila.