Apie netektį socialiniuose tinkluose pranešė Kauno arkivyskupija. M. Gavėnaitės SJE gyvybė užgeso balandžio 1-ąją, einant 99-uosius metus.
Atsisveikinama su vienuole disidente
M. Gavėnaitė buvo aktyvi antisovietinės pogrindinės veiklos dalyvė, pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė, užsiėmė jos platinimu.
Už jos aktyvią veiklą, sesuo eucharistietė buvo apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, taip pat jai įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius.
„Balandžio 1 d. į Tėvo namus iškeliavo sesuo Monika Gavėnaitė SJE. Eidama 99-uosius, ji mirė Šiluvoje, kur gyveno pastaruosius metus savo kongregacijos sesių meilės apsupta. <...>
Laidotuvių Šv. Mišios bus aukojamos balandžio 3 d., ketvirtadienį, 12 val. Šiluvos bazilikoje. Po šv. Mišių bus išlydima į Kauną ir čia palaidota.
Sesuo eucharistietė Monika Gavėnaitė – Lietuvoje žinoma vienuolė disidentė, dalyvavusi antisovietinėje pogrindinėje veikloje ginant tikinčiųjų teises sovietinės okupacijos metais. Buvo pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė ir platintoja.
Buvo apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
Amžinąjį atilsį duok mirusiajai, Viešpatie,
Ir amžinoji šviesa jai tešviečia...
Giedriaus Germanavičiaus nuotraukoje – paskutinės sesers Monikutės Šilinės (2024 m. rugsėjo 12 d.)“, – dalijosi Kauno arkivyskupija.
1947 m., baigusi Ukmergės gimnaziją, M. Gavėnaitė dirbo „Šviesos“ leidyklos Kaune buhalterijoje. Nuo 1958 rašomąja mašinėle spausdino kunigo A. Markaičio pamokslų rinkinius, jį suėmus tardyta. 20 a. 7 dešimtmetyje su kitais rengė slaptas inteligentų ir jaunimo diskusijas (konferencijas).
Nuo 1968 padėjo P. Plumpai bei P. Petroniui dauginti ir platinti savilaidos knygas (A. Maceinos „Niekšybės paslaptis“, „Dievo Avinėlis“, „Jobo drama“, J. Girniaus „Žmogus be Dievo“, „Lietuviško charakterio problema“ ir kitas); 1972 pradėjus eiti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai, daugino ir ją.
1973 m. pabaigoje M. Gavėnaitės bute buvo atlikta krata; ji keletą kartų tardyta, atleista iš darbo. Vengdama suėmimo 1974 m. pradžioje išvyko į Igliauką dirbti kunigo A. Svarinsko šeimininke, vėliau su juo persikėlė į Viduklę.
Toliau daugino ir platino nelegalią spaudą, globojo politinius kalinius: siuntė maisto, lankydavo lageriuose. Kunigą A. Svarinską 1983 m. suėmus, kelis kartus tardyta, bute darytos kratos, grasinta kalėjimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
