Labai brangu valstybė nekompensuoja

Labai brangu,galetu valstybe kompensuoti

Per savo 35 metus draugystės su 1 tipo diabetu buvo daug įvairių situacijų. Visas gyvenimas su šia liga, kaip dalyvavimas eksperimente ir pastovi kova už būvį. Bet koks negalavimas, papildoma liga ir vėl iš naujo cukraus reguliavimas. Nėra nei pertraukų, nei išeiginių, nei atostogų. Negalima užmiršti vaistų, cukraus matavimo priemonių, su savimi turėti kažką užkąsti, jeigu prireiktų. Hipoglikeminės būsenos labai baisios ir tikrai nesinori, kad jos kartotųsi. Liga brangi. Sensorius ko gero padėtų, bet mažai kas jį gali įsigyti. Ši liga iš kiekvieno sergančio žmogaus gyvenimo atima gana daug. Dar prisideda ir komplikacijos...

Labai baisi lyga. O dar baisiau, kai reikia su ją gyventi...tu egzistuoji, nes visą laiką tik skaičiuoji. Niekad negali atsipalaiduoti. Tiesa sakant man netgi cov-das nebaisūs.Man 65 metai. Sergu diabetu 1-o tipo. Tikrai netikiu, kad dagyvensiu Iki kažkokių pokyčiu. O baisiausiai, kad iš pensijos tu negali sau leisti nusipirkti nei pompos nei sensoriaus. Esi pasmerktas....

Visko bus ir daug, ir vis daugės po skiepų.... bet sakys, kad tai nesusiję su skiepu... nors purmiausia skiepas turi labai didelę reikšmę kraujui, o kai kraujas blogėja po skiepų, sutirštėja, tadamnebegali gerai atlikt savo funkcijų ir kerta per tuo metu silpniausius organus.