Berniukai nuskęsta dvigubai dažniau nei mergaitės. Didesnę skendimo riziką turi vaikai, sergantys epilepsija, širdies ritmo sutrikimu ar kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas.
Skiriamos 2 rizikos grupės pagal amžių: tai jaunesni nei 5 metų ir vyresni nei 15 metų amžiaus vaikai. Mažiems vaikams skendimo pavojų didina nepakankama suaugusiųjų priežiūra prie vandens.
„1–2 metų amžiaus vaikas gali paskęsti per 20–60 sekundžių 2 cm gylio vandenyje. Tai dažniausiai įvyksta tyliai. Kūdikiai dažniausiai paskęsta namuose.
Paaugliai skęsta dėl neatsargaus elgesio vandenyje ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Net ir sėkmingai atgaivinus skendusį vaiką, ilgalaikių sveikatos pažeidimų rizika yra didelė“, – rašoma pranešime.
Kaip išvengti vaiko skendimo?
- Nepalikti be priežiūros. Vaikai gali paskęsti visur, kur yra prieinamas vanduo. Nemažai atvejų įvyksta, kai tėvai ar prižiūrintys asmenys naudojasi telefonu ar užsikalba.
- Išmokyti plaukti. Mokėjimas plaukti ne visada apsaugo nuo skendimo, tačiau sumažina šio įvykio riziką.
- Vandens saugumo edukacija. Su vaikais reikėtų aptarti visas su vandens saugumu susijusias situacijas:
-Vienam neplaukti, nenardyti be priežiūros ir nežinomose vietose
-Nevaikščioti pavojingais krantais (molis, skardis ir t.t.) ar pamačius kažką vandenyje (žaisliuką, skęstantį kitą žmogų) - nešokti jo griebti ar gelbėti, o kviesti pagalbą
-Nuo pat mažens vaiką reikėtų mokyti, kokie yra gamtos vandens telkinių pavojai: jūros bangų veikimas, jūros srovės ir duobės, upės srovė ir sūkuriai
-Draugo skendimo atveju nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, suaugusiuosius ir pradėti gaivinimą. Paaugliai turėtų būti apmokyti pradinio gaivinimo pagrindų.
- Dėvėti gelbėjimosi liemenę ar kitas apsaugos priemones. Valtyse, baidarėse, ant irklenčių privaloma dėvėti gelbėjimosi liemenę vaikams iki 10-12 metų.
- Visi su vandeniu susiję įrenginiai turi būti aptverti, uždengti arba be vandens (kai nenaudojami).
Autorius: Vaiku chirurgas Benediktas Jonuška
