Vakarais ji siuva pačių įvairiausių raštų krepšelius, kosmetines, delninukes ir rankines.
Siuvimas leidžia atsipalaiduoti po darbų
„Mėgstu pajuokauti, kad rankinių, krepšelių niekada nebus per daug. Juk jas deriname prie kasdienės aprangos, stiliaus, renkamės skirtingoms progoms. Šio amato ėmiausi maždaug prieš metus, kada pradėjau stebėti vienos meistrės siuvamus darbus, jos pamokas. Būtent tai mane ir įkvėpė išbandyti naują sritį savo gyvenime“, – pasakojo Prienuose gyvenanti A. Jaskutėlienė.
Pasak jos, siuvimas – puikus būdas atpalaiduoti mintis po darbų, nukreipti jas visai kita linkme. Pasinėrus į raštų pasaulį ir išlaisvinus fantaziją, laikas prabėga akimirksniu, „įsijungia“ vaizduotė ir gimsta gražiausi kūriniai.
„Išbandau įvairias technikas ir stengiuosi, kad kiekvienas pasiūtas darbas būtų skirtingas, kad rankinės, krepšeliai nesikartotų. Tad žmogus gatvėje tikrai nesusitiks kito su tokiu pačiu kūriniu“, – šypsojosi moteris.
Siuva rankines ne tik sau pačiai
Anot jos, siūdama rankinę ar kosmetinę konkrečiam asmeniui, ji pirmiausia išsiaiškina, kas jį žavi. Įprastai žmogus parodo kurį nors pavyzdį iš Aušros ankstesnių siuvinių, įamžintų nuotraukose.
„Tokiu atveju klausiu, ar jis nieko prieš, jei raštus pakeisiu, įnešiu šiek tiek naujų akcentų. Pats modelis, spalviškumas gali kartotis, tačiau norisi, kad siuvinys vis tiek skirtųsi nuo kitų, būtų unikalus“, – sakė prieniškė.
Moteris savo kūrinius mielai dovanoja artimiesiems, draugams, tačiau dalį jų pasilieka ir sau. Ypač širdžiai mieli patys pirmieji darbai, kuriuos siuvant prasidėjo kelias į rankdarbių pasaulį.
Visą gyvenimą žavėjo muzika
Visgi didžiausia Aušros aistra – muzika. Jai moteris atidavė beveik 40 gyvenimo metų. Būtent tiek laiko ji dirba fortepijono mokytoja Prienų meno mokykloje. Čia groti moko tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
Potraukį muzikai Aušra turėjo nuo pat vaikystės, kuomet mokėsi muzikos mokykloje, fortepijono klasėje. Šiuo keliu ėjo ir vėliau – įstojo mokytis į tuometę Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą – tapo dėstytoja, koncertmeistere.
„Gimiau Prienuose, čia užaugau ir gyvenu iki šiol. Gavusi diplomą, sugrįžau dirbti į savo gimtąjį miestą, į kadais buvusią muzikos mokyklą, kurią pati lankiau vaikystėje. Čia kaip tik reikėjo mokytojos, ir mane mielai priėmė. Mokykla visuomet laukia sugrįžtančių buvusių mokinių“, – pasakojo A. Jaskutėlienė.
Pasak jos, metai dirbant mokytoja, prabėgo labai greitai. Laiko ji neskaičiuoja, nes darbas patinka.
„Jei darai, kas miela širdžiai, tuomet net nejauti, kad tai – darbas. Tiesiog džiaugiuosi gyvenimu, besimokančiais mokiniais ir jų pasiekimais. Kitur savęs neįsivaizduoju. Aišku, labai gerai turėti ir papildomą veiklą, kuri teiktų džiaugsmą, atsipalaidavimą, tad kai noriu persiorientuoti – sėdu prie siuvinių“, – kalbėjo talentinga moteris.
Autorė: Raimonda Bernatavičienė, alytusplius.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
