Ši diena buvo ypatingai vertinama protėvių, kurie stebėdavo gamtos ciklą ir fiksuodavo reikšmingus pokyčius. Šv. Baltramiejaus diena anksčiau būdavo tarsi simbolinis atsisveikinimas su vasara.
Plačiau apie šv. Baltramiejaus, Gandrų išskridimo dieną naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo etnologas Libertas Klimka. Jis atskleidė ne tik tai, kuo reikšminga ši diena, bet taip pat pridėjo, ką šiemet parodė šios dienos orų spėjimai.
Šv. Baltramiejaus reikšmė Lietuvoje
Pirmiausia etnologas atskleidė, kokią simbolinę reikšmę turėdavo šv. Baltramiejaus, kitaip žinoma kaip gandrų išskridimo diena.
Anot jo, tai – atsisveikinimą su vasara ir rudens pradžią žyminti diena, apie kurią jau byloja pati gamta.
„Gamtoje jau yra ženklų, kad diena sutrumpėjo ir gamta jau palinksta rudeniop. Šiaip diena iš tikrųjų jau yra trimis valandomis trumpesnė.
O ryškiausia tai žyminti riba yra gandrų išskridimas. Kaip tik šiuo metu jau gandrai buriasi į didelius pulkus, moko jaunuosius gandriukus skristi rikiuotėje, nes reikia nuskristi virš 8 000 kilometrų iki Afrikos vidurio ir netgi pietinės dalies.
Žmonėms tai daro labai didelį įspūdį, nes gandras yra tarsi sodybos įnamis, jis vasaros metu netoli dirbamų laukų sukinėjasi, tad jų išvykimas labai ryškiai matosi“, – atskleidė etnologas.
Pasak pašnekovo, senoliai į gandrus žvelgdavo kaip į sėkmės ženklą, buvo manoma, kad jeigu sodyboje apsigyvena gandras – namai išvengs nelaimių, gaisrų, ligų,
Jis pridėjo, kad, senolių manymu, gandrai išnešdavo visas nelaimes iš namų ir paskandindavo jas klampiose pelkėse.
Per šią dieną eidavo į atlaidus
Dar viena simbolinė šios dienos reikšmė – vasariškų darbų užbaigimas ir mitybos pokyčiai. Pasak specialisto, nuo šv. Baltramiejaus dienos būdavo nebevalgomi pavakariai.
„Žmonės sakydavo, kad kai gandras išskrenda, tai kartu su savimi išsineša pavakarius, nes nuo to laiko pavakarių jau niekas nebevalgydavo.
Taip būdavo dėl to, nes sunkių darbų jau nebebūdavo, likdavo tik bulviakasis, tad reikdavo mažiau jėgų darbams“, – paaiškino L. Klimka.
Pasiteiravus pašnekovo, kaip ši diena būdavo liaudyje paminima, jis paaiškino, kad ryškiausia veikla būdavo keliavimas į atlaidus.
Pasak L. Klimkos, šią dieną atlaidai būdavo dideli ir iškilmingi, primindavo netgi Žolinės dienos atlaidus.
„Ši diena būdavo simboliškai paminima einant į atlaidus. Jie būdavo dideli, reikšmingi, o po atlaidų visa giminė arba kaimynai susirinkdavo ir panašiai kaip per Žolinę pasivaišindavo“, – teigė etnologas.
Kokie orai laukia?
L. Klimka išryškino ir dar vieną įdomų šv. Baltramiejaus dienos aspektą – senoliai per šią dieną spėdavo, kokie orai laukia artimiausiu metu.
„Šv. Baltramiejaus dieną būdavo spėjama, koks bus artimiausias laikas. Būdavo sakoma, kad kokia bus Baltramiejaus diena, tokia bus ir rudens pradžia“, – informavo jis.
Pasak L. Klimkos, pažvelgus į šių metų šv. Baltramiejaus dieną galima sakyti, kad ruduo bus visiškai kitoks nei pernai.
Anot jo, šilumos, ko gero, jau nebesulauksime, tad jau nuo pat rudens pradžios teks išsitraukti šiltesnius rudeninius paltus.
„Pas mus vakar buvo lietinga diena, tad rudens pradžia nebus nei šilta, nei graži, nei maloni. Reikės šilčiau apsirengti ir save pradžiuginti kultūriniais renginiais“, – užbaigė pokalbį jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
