Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie sumanymą Ukmergės rajone, Sukinių kaime pasistatyti šiaudinį namą, jo privalumus ir trūkumus sutiko papasakoti Jonas.
Pasak jo, labiausiai juodu su žmona tuo metu žavėjo mintis apie galimybę gyventi gamtoje, aplinkai draugiškame pastate.
„Šitas laikas buvo apie 2004-2005 metus, tad Lietuvoje statybininkai visokių pasakų [apie šiaudinius namus] prisekdavo, o mano dėdė, kadangi jis irgi statybininkas, tada taip santūriai pasakė, kad gal tu vis dėlto iš plytų statykis“, – pasakojo pašnekovas.
Vis tik neformalaus ugdymo centro „Skautų slėnis“ įkūrėjas dėdės nepaklausė ir jiedu su žmona pradėjo gilinti savo žinias apie šiaudinius namus.
Įkvėpimo sėmėsi Didžiojoje Britanijoje
Gilindami žinias Jonas su žmona pradėjo važinėti po Lietuvą ir lankyti šiaudinių namų pradininkus. Tokiu būdu pora galėjo iš arti apžiūrėti tuo metu dar tik mintyse statomą objektą.
2006 metais pora, ieškodami būdų užsidirbti, išvyko į Didžiąją Britaniją, tačiau ten ne tik nepaleido minties apie šiaudinį namą, bet ir atrado naujas galimybes jais pasidomėti.
„Didžiojoje Britanijoje gausu ekologinių bendruomenių, gyvuojančių dar nuo Antrojo Pasaulinio karo. Jie yra užaugę, tvarkosi, dalijasi žiniomis.
Sužinojome, kad šiaudiniai namai buvo statomi jau virš 100 metų. Aplankėme kelis namelius, kurie sulaukė tokio amžiaus, pažinome įvairius tokių namų dizainus, kur žmonės patys statosi sau ir leidžia eksperimentuoti su formomis, dydžiais.
Apie kai kuriuos namus net nepasakytum, kad tai šiaudinis namas, apart tų, kurie pasidarę langelius, kad matytųsi šiaudai“, – pasakojo pašnekovas.
Kadangi vis labiau gilinant žinias pora šiaudiniais namais ėmė tik dar labiau domėtis, jie suprato, kad laikas išmokti tokių namų statybos technikos.
Tuo metu Jonas su Živile susirado kelias įmones Didžiojoje Britanijoje, vedančias mokymus apie tai, kaip tokius namus pasistatyti.
„Pradžioje mokėmės įvairių technikų, po to sekė praktikos uždarose patalpose, kaip pastatyti tokius namus ir ką svarbu apie juos žinoti. Vėliau kursų dalyviai kviesdavo vieni kitus į talkas, kurių metu buvo galima iš arti pamatyti statybas ir prisidėti“, – procesu dalijosi Jonas.
Šiaudinio namo statybos užtruko
Pašnekovas pasakojo, kad sukaupus žinių ir praktiškai pamėginus prisiliesti prie šiaudinio namo statybos, jiedu su žmona ryžosi patys pasistatyti tokį namą Lietuvoje.
Jis tikino, kad visas procesas užtruko, nes statybos prasidėjo 2010 metais, o baigėsi tik 2011 metų vasaros pabaigoje.
„Statybų laikas yra ruduo, o žiemą pralaukėme, nes viskas turi susislėgti, nusistovėti ir tada kitais metais jau pradėjome kitus darbus.
Pats namas nereikalavo daug darbo, bet užtepus vieną molio tinko sluoksnį reikia sulaukti, kol jis išdžius, tepti antrąjį sluoksnį ir tada vėl laukti iki trečiojo.
Tad jeigu imant laiką, kiek trunka pasistatyti, galiu pasakyti, kad galima ir per pusę metų tai padaryti, bet mes trukome ilgiau, nes procesas buvo pertrauktas“, – pasakojo jis.
Kadangi šioje srityje tuo metu tik labai nedidelė Lietuvos statybos įmonių dalis turėjo žinių, Jonui teko pačiam lipdyti savo namą.
Jis pasakojo, kad į procesą įtraukė šeimą, draugus ir skautus. Tuo metu pasistatyti šiaudinį namą buvo neįprastas reiškinys.
„Nemažai draugų buvo negirdėję apie tokius namus, tad patys domėjosi, kas čia vyksta, jiems buvo smalsu. Kartais ir statybininkų brigados atvykdavo apsižiūrėti, jiems buvo įdomu, kas čia per technikos, o kartais užsukdavo ir paprasti žmonės, kurie norėjo, svarstė apie tokio namo statybas.
Tad mūsų nemažai klausinėdavo, kartais jausdavomės kaip ekspozicijoje, nes visi atvykdavo savaitgaliais ir gerą pusdienį kalbėdavomės apie namą ir techninius iššūkius“, – juokėsi Jonas.
Privalumai ir trūkumai
Šiuo metu Jonas su Živile skaičiuos jau 14 metų, praleistų šiaudiniame name. Jonas atviras – toks namas jų šeimai tinka ir patinka.
Paklaustas apie šiaudinių namų privalumus, Jonas pasakojo, kad didžiausias iš jų – natūralumas ir ekologiškumas.
„Vienareikšmiškai, didžiausias privalumas yra natūralus namas, kuris neturi jokių sluoksnių, kurie uždarytų kvėpavimą ir dėl to kauptųsi kondensatas. Sienos taip pat yra pakankamai storos, apie pusės metro pločio“, – pasakojo jis.
Taip pat Jonas atskleidė dar vieną naudingąją tokių namų savybę – šilumą. Pasak jo, jeigu diena saulėta ir saulės spinduliai nusileidžia ant molio sienų – ji įšildo namus, o šiluma išsilaiko gana ilgai. Jo teigimu, net žiemos metu saulė kartais taip įkaitindavo sienas, kad būdavo galima nešildyti namų.
Vis tik Jonas pasakojo, kad kadangi tai yra jo pirmasis pastatytas šiaudinis namas, jis neapsieina be trūkumų. Pašnekovas pasakojo, kad statybų procese buvo padaryta nemažai klaidų.
„Galbūt reiktų atidžiau sekti, kad nepaliktum tarpų, užkišinėti šiaudais natūraliai atsirandančius tarpus tarp šiaudų kitkų.
Dar name po pirmos žiemos trūko pagrindinis didelis langas. Jį reikėjo pasikeisti, nes buvome nusprendę dėti stiklo paketą be lango rėmo. Greičiausiai suvaikščiojo mediena ir trūko stiklas“, – prisipažino pašnekovas.
Pokalbio pabaigoje Jonas atkreipė dėmesį į vieną iš labai paplitusių mitų apie šiaudinius namus. Anot jo, dauguma sako, kad į juos lengvai įsiskverbia graužikai, tačiau tai nėra tiesa.
Anot jo, šiaudinių namų statyboje yra naudojama technologija, kuri taip suspaudžia šiaudus, kad netgi kišant į šiaudus pirštą – jis neįlistų.
„Pirmais metais, kai sienos buvo netinkuotos, graužikai bandė įsigraužti, bet maksimaliai tai padarė 3-5 centimetrų gylyje, o po to jau gyvūnas mato, kad kuo toliau lenda, tuo sunkiau tai padaryti ir iškeliaudavo kitur. Aišku, reikia tinkamai paruošti šias sienas“, – akcentus sudėjo pašnekovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
