Keletas grybautojų pasidalino savo laimikių nuotraukomis ir su tv3.lt portalo skaitytojais bei atskleidė, kuriose vietose ieško grybų.
Grįžta pilnais kibirais
Deimantė Stanevičiūtė tikina, jog dažnai negrybauja, nes neturi tam pakankamai laiko, tačiau kai atranda laisvą ryta, aplanko miškus, esančius netoliese Gargždų.
„Šiuo metu grybų sutinku visokių, tačiau renku tik tuos, kuriuos pažįstu ir žinau, kaip ruošti maistui: baravykai, raudonikiai, voveraitės“, – tikina Deimantė.
Rūta Juodkojytė grybus rado Vištyčio regioninio parko miške. Rinko rudakepurius aksombaravykius, tikrinius baravykus, kurių taip pat daug rado peraugusių, geltonuosius kazlėkus, liaudiškai vadinamus makavykais, kelių rūšių piengrybius, kelis raudonviršius. Taip pat aptiko ir į Raudonąją knygą įrašytų dėmėtųjų baravykų.
Artūras Grižas grybų rado Šilalės rajone: „Dar nėra tiek daug, bet kai užeini gali pusę kibiro per 10 minučių pririnkti mažame plotelyje.
Raudonikiai auga kaip pasiutę, baravykų dar nėra daug, o voveraitės visą vasarą augo ir augs, ne vieną kibirą jų prisirinkęs. O Žemaitijoje voveruškos, kaip grybas nevertinamas. Žmonės juos vadina gaidukais ir net nerenka.“
Alma tikina, jog yra kaimo vaikas ir ten prabėgo visa jos vaikystė: „Kiekvienais metais su drauge ir grybaujame, ir uogaujame: beveik gyvename miške. Vos tik randame laisvo laiko, imame už krepšių ir einame į mišką. Renkame voveraites, baravykus, o grybaujame tik savo gimtajame Anykščių rajone.“
Tinkamai pasiruoškite
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius anksčiau priminė, ką svarbu žinoti grybautojams ir kodėl apsinuodijama net gerais grybais.
Pasiruošimas grybavimui prasideda dar prieš atvykstant į mišką – mikologas patarė keliaujant grybauti, ypač į nežinomą mišką, pasidomėti vietovėmis.
„Tam, kad grybavimas nevirstų nemalonumu, dar prieš vykstant į kokį nors nelabai ar ir visai nežinomą mišką vertėtų pasidomėti jo geografija, jame ir šalia jo einančiais keliais, upėmis, ežerais, gyvenvietėmis.
Taip, šiuolaikinė technika, kol ji veikia, neleis pasiklysti, bet ji kartais išsijungia pačiu nepalankiausiu metu – Merfio dėsniai veikia ir miškuose. Tuomet bet kokios žinios apie tai, kur jūs esate ar kur jūs čia išėjote, gali gauti ypatingą reikšmę“, – anksčiau sakė J. Kasparavičius.
Ruošdamiesi į mišką, patogiai apsirenkite atsižvelgdami į meteorologines sąlygas, rinkitės tai, kas patogu jums patiems. Su savimi pasiimkite ir talpą, į kurią dėsite grybus, tačiau nepamirškite, kad ji turi būti pralaidi orui.
„Grybus reikia rinkti į pintines ar kitokią orui gerai laidžią tarą, nes net ir nupjauti ar išrauti grybai labai intensyviai kvėpuoja, o negaudami oro greitai pradeda irti ir pūti“, – paaiškino pašnekovas.
Grybų pavadinimai gali suklaidinti
Miške geriausia rinkti tik tuos grybus, kuriuos pažįstate, o grybavimo naujokams J. Kasparavičius patarė aklai nepasitikėti įvairiomis programėlėmis, atpažįstančiomis grybus. Specialistas pastebi, kad šalyse, kur grybavimas nėra itin populiarus, daugėja apsinuodijimų grybais, o tai susiję su tokių programėlių populiarėjimu:
„Kol kas jos tikrai nepasiekė tokio lygio, kad tiksliai atpažintų ne tik bet kokį grybą, bet net ir vien tik pačius nuodingiausius. Dėl šios priežasties nereikėtų pamiršti, kad grybą valgys ne programėlė ir todėl galutinį sprendimą turėtų priimti ne ji.“
Mikologas taip pat pridūrė, kad nereikėtų pamiršti, kad grybų tiek liaudiški, tiek moksliniai pavadinimai ne visada palengvina nepažįstamų grybų atpažinimą.
„Kai kam vis atrodo, kad, jeigu grybas auga ant kelmo, tai, greičiausiai, jau kelmutis, o visi pievoje augantys grybai yra pievagrybiai. Deja, bet ant kelmų auga įvairių rūšių, tame tarpe ir mirtingai nuodingi grybai, o pievose pievagrybį rasti gali būti sunkiau nei daugelį kitų genčių grybų“, – patarė jis.
Nesistenkite surinkti kuo daugiau
Grybaudami nepamirškite justi ir saiko – nerinkite tiek, kiek nepajėgsite sutvarkyti ir suvalgyti. Galvokite ne tik apie tai, kaip laimikiu pasipuikuoti socialiniuose tinkluose. Be to, vis dar neretai nesutvarkyti grybai išmetami į konteinerius ar išpilami nuošalesnėse vietose:
„Tai yra beprasmiški rekordai, kurie niekam nenaudingi, o gamtai – žalingi. Nereikia pamiršti, kad visus surinktus grybus dar reikės sutvarkyti, o tam reikia laiko ir jėgų, kurių po ilgo ir atkaklaus grybavimo gali nebebūti.
Išdalinti surinktus grybus artimiesiems, draugams ir kaimynams gal iš pirmo žvilgsnio ir atrodo šaunu, kilnu, bet dažnai tai gali būti didoka meškos paslauga tokios „dovanėlės“ nelaukusiems žmonėms, ypatingai vėlų vakarą.“
Surinktus grybus, pasak pašnekovo, vos grįžus galima sudėti į šaldiklį, bet grybų valymo ir tvarkymo problemos tai neišspręs – išėmus grybus iš šaldiklio juos reikės dar greičiau tvarkyti, nes jie greičiau genda.
Neatidėliokite grybų tvarkymo
Laiku nesutvarkius grybų ir palikus šį darbą kitai dienai, gali laukti itin nemalonios pasekmės – taip apsinuodijama net gerais, valgomais grybais.
„Taip yra todėl, kad jų irimo produktai yra nuodingi, o irti jie pradeda labai greitai ir ne tik išorėje, bet ir viduje“, – anksčiau aiškino specialistas. Tiesa, apsinuodijama ne visada – tam įtakos turi suvalgytas grybų kiekis, taip pat grybai galėjo būti netinkamai paruošti, o kartais apsinuodijimą lemia ir žmogaus sveikatos problemos, apie kurias anksčiau galbūt nė neįtarė.
Mikologas taip pat priminė, kad net ir tinkamai paruoštus grybus ar patiekalus su jais reikia suvartoti greitai, jie negali ilgai stovėti:
„Net ir tinkamai paruošus grybų patiekalus reikėtų nepamiršti, kad tai – ne daugkartinio naudojimo patiekalai. Visai savaitei išsivirta grybų sriuba – garantuotas kvietimas į pasimatymą su medikais. Net ir puikiai, pagal visas taisykles marinuoti ir kokybiškai patalpinti į stiklainius grybai nėra amžinos maisto atsargos.
Kuo ilgiau jie stovi, tuo didėja tikimybė, kad ten pradės daugintis patogeniniai mikroorganizmai ir užvalgius tokių grybų gali blogai baigtis.“
Nevartokite šių grybų su alkoholiu
Prisirinkus įvairiausių rūšių grybų retas norės juos ruošti atskirai ir, anot mikologo, daugeliu atvejų valgomus grybus galima maišyti, ruošti iš jų įvairius patiekalus. Tačiau stebėkite, kaip jausitės: „Jeigu po tokios „mišrainės“ pasijuntama nelabai gerai, patartina tokių rūšių grybus, kurie buvo valgyti, daugiau nebemaišyti.“
Taip pat mikologas pabrėžė, kad grybų nepatartina vartoti su alkoholiu, o kai kurių grybų ir alkoholio mišiniai – garantuotas kelias į apsinuodijimą „Jeigu su grybų patiekalais yra vartojamas alkoholis, tai patiekaluose neturėtų būti tokių rūšių kaip grybas paąžuolis, kvapioji stirnabudė ar valgomoji geltonpintė.
Antraip visi valgytojai pajus, kas yra nedidelis apsinuodijimas, o kai kam tos „nedidelis“ apsinuodijimas gali baigtis ir ne visai gerai. Be abejo, svarbu, kad į tokį mišinį nepatektų ir neabejotinai nuodingi grybai“, – įspėjo mikologas dr. J. Kasparavičius.
