Gintautė yra išskirtinių papuošalų dizainerė ir prekės ženklo „Ginte“ įkūrėja. Ši daug malonumo širdžiai teikianti veikla prieš trejus metus prasidėjo Budapešte, nors papuošalų kūrimas pašnekovę lydėjo dar nuo mokyklos laikų.
„Jau labai seniai turėjau pomėgį kurti, puošti mamą, sesę tuo, kas man tuo metu buvo gražu“, – šypsodamasi pokalbį pradeda Gintautė.
Į Vengriją išvyko po studijų
Tad kas nutiko, kad gyvenimas ją nubloškę į Vengriją? Iš pradžių šioje šalyje mergina studijavo pagal „Erasmus“ mainų programą, o Budapeštas jau tada jai paliko gerą įspūdį. Po kurio laiko Lietuvoje ji baigė teisės magistro studijas, tačiau nebuvo tvirtai apsisprendusi, ką toliau nori veikti.
„Pagalvojau, kad dabar yra tas tinkamas metas kur nors važiuoti, gyventi ir daryti tai, ką pats nori. Tikrai labai norėjosi pamatyti pasaulio, todėl išvykau į Vengriją, kurią jau šiek tiek pažinojau“, – prisimena pašnekovė.
Drąsiau išvykti buvo ir dėl to, kad ji turėjo sutarti su Lietuvos Respublikos ambasada Vengrijoje, kurioje atliko profesinę stažuotę. Vėliau Gintautė įsidarbino ir viename tarptautiniame startuolyje, tad viskas klostėsi tarsi iš natų.
Tiesa, ji neapleido ir savo pomėgio, kadangi į Budapeštą buvo nusivežusi visas reikalingas medžiagas ir priemones papuošalų kūrimui.
„Tik iš pradžių tai buvo gamyba, kaip sakau, į stalčių, nes kurdavau tik sau ir draugams. Buvo minčių ateityje pradėti savo brandą, bet vis atidėdavau tokius planus tolimesnei ateičiai“, – pasakoja Gintautė.
Tačiau likimas, panašu, jai buvo paruošęs kitokį planą.
Gavo pasiūlymą prisijungti prie kitų dizainerių
Vieną dieną baigusi darbą, ji ėjo nežinomomis gatvelėmis ir visiškai atsitiktinai pamatė parduotuvėlės, kurios veiklą sekė socialiniame tinkle, iškabą. Kadangi buvo smalsu pamatyti, kaip viskas atrodo gyvai, ji užėjo į jos vidų.
„Taip pradėjome šnekučiuotis ir aš pasakiau, kad turiu hobį – kuriu papuošalus. Parodžiau nuotraukas, o dizainerės reakcija buvo labai maloni ir netikėta, ji sakė, kad darbai išskirtiniai ir pasiūlė prisijungti prie jų komandos kaip dizainerei.
Aš net pasimečiau, įsijungė mano teisinis mąstymas – kokios čia sąlygos, kaip viskas bus ir panašiai. Bet tą visą teisinį pradą mano galvoje nugalėjo didelis noras, nes supratau, kad tokių progų mažai pasitaiko“, – netikėtą gyvenimo posūkį prisimena Gintautė.
Ji priduria, kad noras parodyti savo kūrybą kitiems buvo toks stiprus, kad ji net būtų išėjusi iš darbo, jei nebūtų pavykę visko suderinti:
„Kai pasiūlė prisijungti, buvo tokia mintis – aš taip noriu, kad jei mano vadovai nesutiks, aš išeisiu iš darbo, – juokiasi pašnekovė. – Bet jie turbūt matė mano akyse ugnį, kai atėjau kalbėtis, ir viską susitarėme. Esu labai laiminga, kad pavyko tai suderinti.“
Nors mergina sutinka, kad ji tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje, tačiau neabejoja, kad be pačios pastangų, bendravimo su kitais žmonėmis, drąsos užkalbinti, paklausti nieko nebūtų įvykę.
Papuošalai skynėsi kelią į populiarumą
O pagautos sėkmės paukštės Gintautė paleisti nežadėjo. Ji ir toliau aktyviai kūrė, bendravo su kitais dizaineriais, dalijosi savo darbais socialiniuose tinkluose. Netrukus ją pastebėjo vieni mados namai, prie kurių ji su malonumu prisijungė.
Paklausta, ar galėtų įvardinti savo sėkmės paslaptį, pašnekovė neabejoja, kad ji susideda iš daug įvairių veiksnių. Žinoma, pasitarnavo ir tai, kad jos stilius buvo kitoks nei vengrų dizainerių:
„Galbūt mano kūryba buvo įdomi ir dėl to, kad aš užsienietė, mano papuošalai kitokie. Atsivežiau savo stilių iš gimtosios šalies, galbūt tai ir patraukė kitų dėmesį.“
Taip žingsnis po žingsnio Gintautės kurtais papuošalais žavėjosi vis daugiau žmonių, jie pradėjo puikuotis ir populiariuose mados žurnaluose bei muzikiniuose klipuose.
„Viena Vengrijos pop muzikos žvaigždė savo muzikiniame klipe buvo nusifilmavusi su mano gamintais auskarais. Atsimenu, pamačiau tą klipą, žiūriu ir netikiu. Na, bet taip, tai juk mano gamybos auskarai...
Gal mes tikrai esame linkę save nuvertinti ir iki galo nepatikėti, bet kai pamatai tą vaizdą prieš akis, niekas nepaneigs, kad tai yra būtent tavo kurtas papuošalas. Aš labai tuo džiaugiausi, dalinausi su artimiausiais žmonėmis“, – entuziastingai kalba Gintautė.
Nori, kad papuošalai būtų mylimi
Ir nors ne vienas kūrėjas greičiausiai svajoja apie tokį pripažinimą, pašnekovė sako, kad vis tik didžiausias įvertinimas jai yra paprasto kliento žinutė.
„Didžiausias džiaugsmas yra tada, kai žmogus gauna papuošalą ir padėkoja, rašo, kad labai gražu, kad jam be galo patinka. O jei vieną kartą nusiperka ir grįžta... Man tai tikras įvertinimas.
Kai to sulauki, atrodo, kad į tą ugnį kas nors dar įpylė žibalo, dar labiau nori gaminti, stengtis. Tada patiki, kad jie tikrai patinka žmonėms, juk iš tokios gausybės jie pasirinko būtent mano papuošalus. Taip dar labiau užsipumpuoji energija ir dar tvirčiau eini į priekį“, – šypsosi mergina.
Jos kuriami papuošalai yra iš natūralių medžiagų, o visi darbai – vienetiniai. Gintautė sako, kad jai ypač svarbu tai, kad gaminys būtų mielas klientui ir jis norėtų juo puoštis. Dėl šios priežasties kurdama gaminį, mergina visuomet atsižvelgia į žmogų:
„Jei prašo, ką nors pagaminti, visada paklausiu – kokio amžiaus yra moteris, kokius papuošalus ji nešioja, kas jai patinka. Aš galiu padovanoti pačią gražiausią apyrankę, kuri bus masyvi, o paaiškės, kad ji nešioja tik smulkius auskariukus, tai ji turbūt jos ir neužsidės.
Man tikrai nėra tikslas tą daiktą iškišti, parduoti, norisi, kad žmogus nešiotų ir tuo džiaugtųsi. Man labai svarbu, kad daiktas būtų mylimas. Kaip sakau, papuošalai yra tik detalės, tačiau iš detalių susideda visas gyvenimas. Maža detalė gali labai pradžiuginti, papuošti ir visą aprangą padaryti ypatinga.“
Įkvėpimo šaltinis – moterys, kurioms kuria
Pasakodama apie kūrybos užkulisius, Gintautė nurodo, kad ji orientuojasi į lėtąją madą, todėl papuošalų kūrimas – ilgas ir lėtas procesas, galintis trukti ir kelis mėnesius. Visus gaminius ji ne tik kruopščiai gamina, bet ir pati išbando, kad įsitikintų, kad jie yra patogūs, nesukelia nemalonių pojūčių ir panašiai.
Mergina atskleidžia, kad daugelis idėjų ją aplanko vakarais, prieš einant miegoti, kai galvoje prasideda tikras kūrybinis procesas. Tačiau bene didžiausiu jos įkvėpimo šaltiniu yra moterys, kurioms ji ir kuria.
„Mane labai įkvepia pačios moterys, kurios gal to ir nežino, o beveik visi papuošalai yra pavadinti moterų vardais ar jų vardų pradžiomis. Tai yra moterys, su kuriomis aš bendrauju, ir kurios mane įkvepia dizainui.
Galbūt dėl to aš prisimenu kiekvieną papuošalą, jis yra kaip asmenybė. Į jį įdedu daug meilės, minčių ir žinau, kad jis būtent toks, koks ir turėtų būti“, – savo kūrybos filosofija dalijasi pašnekovė.
Į Lietuvą grįžo dėl meilės
Dvejus metus Gintautė kelią į žmonių širdis ir pripažinimą skynėsi Vengrijoje, kur jai viskas puikiai sekėsi. Tačiau praėjusių metų rudenį ji nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą. Pašnekovė sako, kad tai buvo gerai apgalvotas sprendimas, kuriam įtakos turėjo keli dalykai:
„Viskas Vengrijoje buvo puiku, bet žinojau, kad be papuošalų kūrimo yra ir kitų dalykų, kurie man svarbūs gyvenime. Tai ir šeima, draugai, mylimi žmonės, antra pusė, šalis, galų gale, kalba, kurią tu supranti.
Laikui bėgant, viskas susidėliojo ir supratau, kad neprivalau dėl to, kad man sekasi kurti papuošalus, gyventi toje šalyje ir save pririšti, juk viskas pasaulyje labai lengvai pasiekiama. Tad galima sakyti, kad grįžau dėl meilės šaliai, šeimai ir antrai pusei.“
Iki pat dabar Vengrijoje galima įsigyti Gintautės kurtų papuošalų, o ji nuoširdžiai sako, kad ši šalis visada bus jos širdyje.
„Jei ne Vengrija, gal ir nebūčiau savo svajonės pavertusi realybe“, – šypsosi pašnekovė ir priduria, kad tikrai kas kelis mėnesius ar pusmetį ir toliau lankysis šioje šalyje, kai tik padėtis kelionėms taps palankesnė.
Tikisi įsitvirtinti ir Lietuvoje
Tad dabar Gintautė savo kūrybą jau kurį laiką plėtoja gimtinėje. Ji neslepia, kad yra sulaukusi pastebėjimų, kad Lietuvoje daug kas kuria papuošalus, o rinka gana maža, todėl bus sudėtinga prasimušti. Tačiau pašnekovė visada pabrėžia – jos rinka yra visas pasaulis.
O per gana trumpą laiką ji jau spėjo nemažai pasistūmėti į priekį. Mergina susitarė, kad jos papuošalai būtų pardavinėjami Nidoje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje, taip pat išvystė internetinę prekybą.
„Kai sau sakau, kad gal čia reikėtų dar daugiau visko, tada žengiu žingsnelį atgal ir pasižiūriu, kiek aš jau padariau. Nes mano tikslas visada yra lygintis su pačia savimi. Man atrodo, kad per metus nuo grįžimo į gimtinę padariau tikrai daug.
Ir toliau stengiuosi įsitvirtinti, eiti mažais žingsneliais į priekį ir į žmonių širdis. Reikia laiko, kad žmonės susipažintų, patikėtų, pamiltų, bet aš niekur neskubu“, – šypsosi Gintautė ir kiekvienam linki nieko neatidėlioti gyvenime, nelaukti geresnės dienos ir jau šiandien pradėti įgyvendinti savo svajones.
