Privačių darželio „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja Austėja Landsbergienė specialiame Akvilės ir Tomo Razauskų projekte #GyvenimasKarantine pasidalijo, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena, kokius planus karantinas sujaukė ir ko labiausiai pasiilgo.
„Šie metai mums buvo labai ypatingi „Vaikystės sode“, nes kaip tik turėjome švęsti dešimties metų jubiliejų. Taip pat buvo labai daug minčių, ką šito jubiliejaus proga keisime, kaip atsinaujinsime, netgi programą peržiūrinėjome ir turėjome tikrai labai daug idėjų šiems metams“, – dalijasi moteris.
Esama situacija pakeitė ne tik profesinius, bet ir asmeninius planus:
„Vienas iš tų planų buvo važiuoti į Madridą, nes ten turėjo vykti švietimo vadovų konferencija, kurioje aš turėjau dalyvauti, ir po tos konferencijos turėjo atskristi vyras su dukromis ir mes būtume turėję savaitgalį Madride.
Ir taip pat visa šeima jau gegužės mėnesį planavome skristi į Romą. Tai, na, žinoma, visi šitie planai sugriuvo“.
Mato ir džiugių dalykų
A. Landsbergienė neslepia, kad šiuo metu daugelį žmonių kankina nežinia, ji – ne išimtis. Kyla daug įvairių pamąstymų, į kuriuos kol kas sunku rasti atsakymus.
„Jaučiasi labai daug nežinios. Ir ta nežinia yra dėl darbo, dėl mokslų. Kada, pavyzdžiui, atidarys sūnaus universitetą? Kada leis sugrįžti į mokyklas? Kiek žalos bus padaręs šitas ilgas uždarymas?“, – svarsto edukologė.
Ji tikina, kad darbas iš namų ir jai, ir vyrui yra gana naujas ir neįprastas dalykas, nes jie abu daug laiko leisdavo darbe. Tačiau A. Landsbergienė atskleidžia, kad jai daug džiaugsmo teikia vienas dalykas:
„Kas yra visoje situacijoje smagu – tai, kad į Lietuvą grįžo sūnūs, mes esame vėl namuose šešiese“.
Svarsto, kokia ateitis laukia švietimo sistemos
Kalbėdama apie darbą ir pokyčius darželiuose bei mokyklose, edukologė neslepia, kad teko susidurti su sunkumais.
„Kai buvo sustabdyta veikla, tai teko labai persikalibruoti, nors mes ir matydami tai, kas vyksta pasaulyje, pradėjome labai iš anksto dėliotis ir planuoti. Tačiau jau pirmosiomis dienomis susidūrėme su išsigandusių tėvų klausimais.
Ir nors pradžioje galvojome perkelti visą „Vaikystės sodą“ į virtualią erdvę, tačiau tai buvo per didelis iššūkis ir šiuo metu yra dalis tėvų, pasirinkusių ugdymą virtualioje erdvėje, bet tikrai ne didžioji dauguma“, – atvirai pasakoja A. Landsbergienė.
Tačiau ji su komanda šį laiką stengiasi išnaudoti svarstymams ir gilinimuisi į tai, kuriuo keliu reikės eiti ateityje:
„Mes turime galvoti apie naują mūsų atgimimą: kaip mes atsigimsime? Kokie mes atgimsime? Ką mes norėsime akcentuoti? Ir būtent šis laikas mums suteikė tą tokią galimybę. Galimybę refleksijai ir galimybę įsivertinti, į ką mes norime gilintis, ką mes norime akcentuoti artimiausius dešimt metų“.
Moteris neabejoja, kad šie metai – didelių ir svarbių pokyčių metai. Ji bendrauja su kitų mokyklų atstovais ir diskutuoja, koks bus grįžimas, kokios naujos tvarkos atsiras mokyklose, kaip pasikeis realybė.
Ilgisi paprastų dalykų
A. Landsbergienė pokalbį užbaigia atskleisdama, ko labiausiai pasiilgo per karantiną. Tai – ne tik darbas, bet ir labai paprasti dalykai.
„Aš asmeniškai niekada negalvojau, kad šitaip ilgėsiuosi apsikabinimų, šitaip ilgėsiuosi darbo vietos mokykloje, kur yra nuolatinis judesys ir nuolatinis veiksmas. Ar kad šitaip ilgėsiuosi galimybės keliauti. Ir tai, ko labiausiai ilgiesi, ir dėl ko labiausiai skauda širdį, tikriausiai yra tai, į ką, pasibaigus karantinui, norėsis labiausiai nerti ir investuoti daugiausiai laiko, širdies“, – neabejoja edukologė.