Gyvenimo ritmas vis labiau greitėja ir esame įpratę nuolat skubėti, todėl dažnai pamirštame tuos dalykus, kurie yra svarbiausi. Net gražiausios metų šventės prasmę pamažu užgožia dovanos ir kaltės jausmas pamiršus ar laiku negavus norimos dovanos. Pasak kunigo R. Doveikos, taip elgiasi žmonės, kurie yra kultūrinės krikščionybės įkaitai.
„Jeigu mes švenčiame tik kultūrinę krikščionybę ir į viską žvelgiame tik per papročius, tradicijas ar kultūrą ir neturime drąsos įeiti į Kalėdų prasmę, tada mūsų namuose ir būna nukrauti stalai, putojančio gėrimo taurės, dovanų gausa ir savotiškas metų sąskaitų suvedimas per materialistiškumą žmonėms tampa labai svarbus, nes jie neturi Kalėdų turinio ir esmės. Kai neturi turinio, turi susigalvoti kuo užpildyti tuštumą, nes gamta tuštumos nepripažįsta. Taip jaučiasi tuštumos žmonės.
Bet mes krikščionys, kurie esame praktikuojantys katalikai, puikiai žinome, kad Kalėdos yra Kristaus gimimo šventė, kad Dievas tampa žmogumi ir atėjo mūsų išganymo pradžia, nuodėmės, mirties nugalėjimo ir nemirtingumo versmė. Žinome, kad Kūčių, Kalėdų kertinis akmuo yra mano religinis gyvenimas, mano religinė elgsena, mano buvimas Bažnyčios bendruomenės nariu, dalyvavimas liturgijoje, apeigose“, – sako kunigas.
Pandemija sutepė širdis
R. Doveika pastebi, kad pandemija stipriai paveikė žmonės – suskaldė draugų, bendradarbių, o kartais ir šeimų santykius.
„Gerumas šiandien yra reikalingas ne materialiniais dalykais, bet vienas kito susigrąžinimui į savo gyvenimus, nes šie pandemijos metai labai stipriai ištepė žmogaus širdį ir labai suteršė mūsų žodyną. Mes labai daug negražių žodžių vienas kitam pasakėme per šiuos metus, net keistų naujadarų susikūrėme. Kai kurie net pasidavė pagundai kitaip mąstančius, bijančius, klausinėjančius, nedrąsius užblokuoti, neskirti dėmesio, ištrinti, nebendrauti, išsižadėti, pasmerkti, nusigręžti.
Pati gražiausia šių metų dovana būtų susigrąžinimas vienas kito atgal – draugo, kaimyno, bendradarbio, kitaip mąstančio, galbūt baimėje esančio ar pasimetusio. Tėvų vaikų santykiuose nematerialinės dovanos teikimas, vertybių, tradicijų perdavimas, galbūt tėvai gali savo vaikams parašyti labai gražų laišką ir pasakyti tam tikrą pamokymą ar padovanoti vertybines gaires, kurių pagalba sugebėjo užauginti savo vaikus ir savo šeimas bei šiandien didžiuojasi savo šeimos nariais“, – sako R. Doveika.
Pasak kunigo, praktikuojantys katalikai tikrai žino šv. Kalėdų prasmę ir geba sukurti kur kas didesnę dovaną nei tik padovanoti nupirktą prekę.
„O tie, kurie švenčia kultūrines Kalėdas, Kalėdas be Dievo, be liturgijos, be Bažnyčios, jiems labai sudėtinga ir labai juos užjaučiu, nes Kalėdos jiems kaskart tampa galvos skausmu, ką padovanoti, kur nupirkti, nespėja atvežti, nes pasaulyje sutrikusi pašto sistema.
Tegul šios šventės būna proga iš kultūrinės krikščionybės įžengti į kasdienę gyvenimo krikščionybę, nesakyti, kad turiu Dievą širdyje, bet man nereikia liturgijos Dievo garbinimo, nereikia tikinčiųjų bendruomenės, apeigų, tam tikro poilsio sekmadienį ar šventųjų mišių, Komunijos, išpažinties. Linkiu, kad tie žmonės padovanotų sau pačią gražiausią kalėdinę dovaną“, – sako R. Doveika.
Susigrąžinkime vienas kitą
Šių metų Kalėdų mes visi labai laukėme, o ypač po karantino, pandemijos, prisimindami pernai metais uždarytas bažnyčias, apribotą judėjimą tarp miestų ir miestuose. Pasak R. Doveikos, šiemet mums jų labai reikia.
„Mano nuoširdžiausias palinkėjimas, kad Kalėdos, kurios mums dar kartą primena nesibaigiančios Dievo meilės įsiveržimą į žmogaus gyvenimą, kad mes savo gyvenimo kasdienybės aplinkoje atpažintume esantį Dievą, esančią šviesą, išmintį, vienybę, darną. Kad mes būtume panardinti į dieviškumą, mes turime pirmiausiai panirti į savo žmogiškumo tiesą.
Bet svarbiausia, susigrąžinkime vienas kitą, išvalykime savo žodyną, išvalykime savo širdies ertmę. Mus jungia daugiau dalykų negu skiria. Tik žvelgdami vieni kitiems į akis ar padavę vienas kitam ranką, atvėrę žmogiškumą vienas prieš kitą, rasime sprendimą vienybėje, darnoje, pagarboje, pakantoje. Nuoširdžiai linkiu – prisiimkime vienas už kitą atsakomybę, rūpinkitės vienas kitu, bet svarbiausia, tegul šios Kalėdos tampa proga susigrąžinti vienas kitą į savo gyvenimus“, – linki kunigas R. Doveika.
Tai kazkaip ir nebejauku lįsti į jų išrinktųjų teritorija . Vyresnioji mergaite vis prisimena kai ėjau kalėdaičio , sako gal vėl išvarys
