• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje vis daugiau žmonių domisi galimybe po mirties išbarstyti pelenus gamtoje – upėje, miške ar kitoje ypatingoje vietoje. Tokia atsisveikinimo su mirusiuoju forma atrodo simbolinė ir artima gamtai, tačiau katalikų pasaulyje ji vertinama prieštaringai. Bažnyčia laikosi nuomonės, kad žmogaus palaikai turėtų būti gerbiami ir saugomi tradicinėje kapavietėje.

Lietuvoje vis daugiau žmonių domisi galimybe po mirties išbarstyti pelenus gamtoje – upėje, miške ar kitoje ypatingoje vietoje. Tokia atsisveikinimo su mirusiuoju forma atrodo simbolinė ir artima gamtai, tačiau katalikų pasaulyje ji vertinama prieštaringai. Bažnyčia laikosi nuomonės, kad žmogaus palaikai turėtų būti gerbiami ir saugomi tradicinėje kapavietėje.

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su kunigu Ričardu Doveika, kuris atskleidė, ar iš tiesų palaikų išbarstymas yra laikomas palankiu katalikų kultūroje.

Atsakė, ar galima išbarstyti mirusiojo pelenus

R. Doveika teigia, kad katalikų bažnyčia aiškiai išreiškė savo poziciją dėl kremuotų palaikų išbarstymo – tokia laidojimo forma nėra priimtina.

Pasak jo, tikintys katalikai pelenų neišbarsto, nes bažnyčia pripažįsta tik du laidojimo būdus – palaidojimą kape arba saugojimą urnos kolumbariume.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu palaidojimas yra atliekamas išbarstant palaikus ant žemės paviršiaus, ant vandens ar kažkur į orą, tokiu atveju tokiam palaidojimo būdui katalikų bažnyčia nepritaria, tai yra draudžiama, katalikai taip neturėtų elgtis su pelenais“, – aiškina kunigas.

REKLAMA

Jis pabrėžia, kad katalikų bažnyčia kalba apie pagarbą žmogaus kūnui kaip asmeniui, individui, Dievo kūriniui.

„Esame tuščio kapo religija ir išpažįstame kūno prisikėlimą iš numirusių. Todėl bet kokia kūno forma po mirties turi būti palaidota konkrečioje vietoje, nes reikia išsaugoti atmintį ir švęsti prisikėlimą“, – pažymi jis.

Be to, anot kunigo, pelenų išbarstymas yra nesuderinamas su krikščionybe, nes ši religija, kilusi iš tuščio Jėzaus kapo įvykio, gerbia mirusiuosius ir palaiko su jais dvasinį ryšį, o mirusieji nėra išbraukti, pamiršti, eliminuoti ar nustoję egzistuoti.

REKLAMA
REKLAMA

„Katalikų bažnyčia išlaiko tęstinį santykį su mirusiaisiais – meldžiamės už juos, tikime šventųjų bendravimu, išpažįstame prisikėlimą iš numirusių. Krikščionybė neturi nereikalingų žmonių jokia forma“, – pasakoja R. Doveika.

Pelenų išbarstymą vadina puikybės viršūne

R. Doveika teigia, kad vis labiau populiarėjanti pelenų išbarstymo paslauga yra „pataikavimo ir kvailumo, arogancijos ir puikybės viršūnė bei elgesys iš labai per gero gyvenimo“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak kunigo, toks laidojimo būdas atspindi visišką nesupratimą apie žmogaus vertę: „Tai bandymas paversti žmogų eksperimentų poligonu ir žaidimo aikštele“.

Jis pabrėžia, kad žmogaus kūnas nėra žaidimas ar eksperimentų objektas.

„Žmogus yra asmuo ir asmenybė. Visi šie pakištukai, kurie tampa labai modernios, ekologiškos mąstysenos dalimi, yra tamsos pasaulio siekiamybė, nes šėtonas siekia visiškai sunaikinti žmogų, ištrindamas jį iš egzistencijos, vien dėl to, kad Jėzus yra tapęs žmogumi“, – sako jis.

REKLAMA

Kunigas priduria, kad tokie modernūs pasiūlymai, susiję su palaikų išbarstymu, yra ne kas kita, kaip „tamsos ataka, randanti žmoguje puikybės, arogancijos, nepagarbos ir nemeilės savo artimui išraišką“.

„Tai yra visiškai nesuderinama ne tik su krikščionybe, bet ir su sveiku protu. Žmogus turi teisę į orų gyvenimą, į orią senatvę, į orų gydymą, taip pat ir į palaidojimą, nes krikščionys laukia prisikėlimo iš numirusiųjų“, – pabrėžia R. Doveika.

REKLAMA

Išimčių nėra

Paklaustas, ar katalikų bažnyčia daro išimtis tais atvejais, kai tikintis žmogus savo paskutine valia išreiškia norą, kad jo pelenai būtų išbarstyti, kunigas R. Doveika pabrėžia, kad tokiu atveju katalikiškos laidotuvės nėra galimos, o dvasininkas jose nedalyvauja.

„Jokių išimčių negali būti žmogaus pagarbai, orumui, teisei nuo visuotinio pradėjimo akimirkos iki natūralios mirties. Su žmogaus gyvybe, orumu negali būti niekada jokių išimčių niekur – nei religijoje, nei valstybėje, nei civiliniuose įstatymuose. Žmogus yra pamatas ir valstybės, ir religijos, ir santykio su Dievu kaip kūrinio“, – aiškina jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kunigas pabrėžia, kad nors reikia atsižvelgti į mirusiojo valią, tikinčiam krikščioniui mintys apie palaikų išbarstymą nedera su religine branda ir supratimu.

„Žmonės, kurie nenori turėti kapo, jo atsisako. Yra tokia alternatyva. Valstybė suteikia teisę būti palaidotiems visiems, kuriuos atsisakė laidoti artimieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Kas tris mėnesius Vilniaus mieste yra palaidojama tarp 18 ir 21 urnos valstybės lėšomis“, – priduria jis.

Anot kunigo, tokiu būdu valstybė ateina į pagalbą ir oriai bei garbingai pasirūpina žmogumi, kai jis tampa nereikalingas savo artimiesiems.

O gal aš nenoriu supūti po žeme arba urnoje uždaryta o noriu laisvai skraidyti
Tikėjimas nieko apie tai nesako! Tai yra tik Vatikano valstybės išsigalvojimas, neturintis nieko bendra su tikėjimu ar dievu. Negi jis nori pasakyti, kad kryžiaus karai, laužai ir inkvizicija irgi buvo tikėjimo dalis?
Ir laidojimas yra eilinis verslas. Kaip gimimas- mokėk, krikštas- mokėk, santuoka- mokėk, mirei- mokėk...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų