Velykos, tai svarbi krikščionių šventė. Ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kuris yra aprašytas Naujajame Testamente. Tai įvyko trečią dieną po Kristaus mirties.
Velykų metu žmonės išreiškia didelį džiaugsmą dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį.
Didelę reikšmę mūsų pačių vidiniam pasauliui turi ne tik šventės, bet ir jų pasiruošimas bei laukimas. Ką simbolizuoja pats Šv. Velykų laukimas?
Labai svarbus yra pasiruošimas Šv. Velykoms, vadinamas Gavėnios metu. O tokį pasiruošimą sulyginčiau su didele kelione. Sunkiai kelionei ir aukštam tikslo siekimui, kuris nebus lengvas. Dideli dalykai nėra lengvai pasiekiami. Šiai ilgai kelionei reikia gerai pasirengti, paruošti savo kūną, dvasią ir vidų, žinant, kad bus įvairių kliūčių ir nepritarimų.
Jeigu žmogus sustos prie pirmos kliūties, jis nepasieks savo tikslo ir jam nusvirs rankos. Tam reikia pasisemti jėgų iš vidaus.
Taigi, prieš šventes yra labai svarbu tinkamai joms pasiruošti. O ką mes galėtume pasistengti padaryti, belaukiant didžiųjų švenčių?
Dažniausiai per Velykas visi prisimena įvykį prieš du tūkstančius metų – Kristaus ėjimą, nukryžiavimą ir prisikėlimą. Tačiau tai galėtume pritaikyti mūsų laikams. Jeigu žmogus turi ganėtinai sudėtingą situaciją su kitu žmogumi, Gavėnios laikotarpiu galime pabandyti atrasti santykį būtent su juo.
Tai bus mūsų kelias į nušvitimą. Ką simbolizuoja velykinė mirtis? Tai mums atskleidžia, kad mes nebūtinai išvengsime perėjimo būtent per mirtį ir nusivylimą, nebūtinai bus taip, kaip mes norime. Galbūt pasikeis žmogaus mintys, vidus ir mąstymas. O Velykos atskleidžia apsivalymą. Tai yra proga tapti ne siena, o tiltu.
Kai kurie lietuviai nesupranta pasninko reikšmės ir tikina, kad jiems jo laikytis nereikia. Kodėl žmogui yra svarbu laikytis pasninko?
Mes kalbame ne šiaip sau apie pasninką. Tai yra sugebėjimas kažko neturėti ir būti alkyje. Alkis gyvenime dažniausiai yra pats didžiausias variklis. Gavėnios laiku turėtume duoti dalį savęs kitiems. Tai nebūtinai turi būti piniginis klausimas.
Reikia mokytis išgirsti šalia mūsų esančius žmones, išgirsti tą, kuriam labiausiai skauda ir reikia mūsų. Žmonės kartais pykstasi, jaučiasi nejaukiai savo darbo atmosferoje. To dažniausiai bandome nematyti ar paslėpti ir tylėti. Tačiau vertėtų pažvelgti, iš ko tokie nesutarimai ateina ir tuo pasidomėti. Davimas – skirti laiko ir įsiklausyti. Tai ir yra Gavėnia.
Pakalbėkime apie Šv. Velykas. Per šias dienas sėdame su savo šeima ir giminaičiais prie bendro stalo, kalbamės, dalijamės prisiminimais. Tačiau kuo iš tiesų yra ypatinga ši šventė?
Šią šventę reiktų sieti su branda, nušvitimu ir susitaikymu. Susitaikyti ne tik su kitais žmonėmis, bet taip pat ir su savimi. Gyvenime labai didelį dėmesį skiriame savo įvaizdžiui. Atrodymas žmogui yra labai svarbus. Sąmoningai ar nesąmoningai kiekvieną dieną kuriame savo įvaizdį, kurį iškomunikuojame taip, kaip patys save norėtume matyti. Kartais tampame tokio atrodymo įkaitais. Kai mūsų įvaizdis ir patys mes neatitinkame savo lūkesčių, tai tampa puikiu šaltiniu pykčiui ir nelaimei.
Susitaikymo sakramento metu turėtume susitaikyti su savimi ir aplinkiniais, matyti žmones tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Mes dažnai iškeliame savo vertybes, kurias norime pamatyti, o kitus gražius dalykus pamirštame pastebėti.
Tarytum juos pamirštame, neleidžiame jiems išsiskleisti. Šv. Velykos – laikas, kurį galėtume skirti savo šeimose, kad toje rutinoje galbūt kažkur tuos lūkesčius iškeltus, galėtume paleisti, kad galėtume žmogų priimti naujai.
Per Šv. Velykas tikriausiai retas nesuvalgo bent vieno kiaušinio. Ką simbolizuoja būtent jis, paprastas šventinis kiaušinis?
Velykinis kiaušinis simbolizuoja prisikėlimą, nubudimą ir gyvybę, naujas galimybes. Tarsi iš nieko atsiranda gyvybė. Labai svarbu, kad šventės neliktų tik žodžiais. Turime atrasti būdus, kaip savo žodžiais, dėmesiu, veiksmais tai įkūnyti kasdienybėje. Šeimose neretai pamirštame apkabinti mūsų pačių vaikus, nelieka laiko, o kartais nėra tokios tradicijos. Toks šilumos trūkumas ar dažnai virtualus santykis kompiuteriais pagimdo tuštumą.
Velykos galėtų būti toks laikas, kurį skiriame patiems artimiausiems žmonėms. Apkabinti galima ne tik fizine prasme. Apkabinimas siejasi ir su žmonių bendravimu, priėmimu. Šv. Velykos – priėmimo laikas, sudaryti galimybę gimti iš naujo. Tai nėra naivumas, silpnumas ar baimė kalbėti apie problemas. Reikia išmokti kalbėti taip, kad problemos pradėtų spręstis.
Gerbiamas kunige, ko palinkėtumėte žmonėms Šv. Velykų proga?
Velykų laikotarpiu labai daug žmonių ateina atlikti išpažintį, būna didelės eilės, viskas vyksta labai greitai. Bet kas yra nuodėmė? Nuodėmė yra tai, kas mus atskiria nuo kito žmogaus, Dievo ir mūsų pačių. Kartais mūsų nuodėmės gali būti mūsų pačių teisumas, žinojimas ir įsitikinimas, kuris neleidžia pasilenkti prie kito ir išgirsti. Norėčiau palinkėti visiems Šv. Velykų proga, pasižiūrėti į save, į pačius savo artimiausius žmones ir paklausti savęs: kas man labiausiai trukdo santykiuose ir ką būtų galima pakeisti?
Ir ne tik su tais, kurie mums mylimi ir norimi. O galbūt su tais žmonėmis, kurie yra mūsų gyvenime. Kartais nuo aplinkinių pasistatome sienas, kurių negalime sugriauti. Tačiau galbūt galime perlipti per viršų ir pasistatyti tiltą?
