AB „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“ ir visoje Lietuvoje veikiančią laidojimo ceremonijų organizavimo sistemą „Rekviem“, vadovas Bernardas Vilkelis atkreipia dėmesį, ką svarbu žinoti nutarusiems koronaviruso karantino metu mirusįjį laidoti kremuojant.
„Pastarosiomis dienomis sulaukiame sunerimusių žmonių skambučių „Rekviem“ trumpuoju numeriu 19211, ir iš pokalbių suprantame, kad kiekvieno individualaus atvejo SAM nurodytos taisyklės numatyti negali, – sako B. Vilkelis. – Esamos situacijos išskirtinės sąlygos mums visiems diktuoja pokyčius, nes budrumo bei savisaugos niekas neturi prarasti net ir tokiu emociškai sunkiu metu, kai tenka laidoti artimąjį.“
Todėl, B. Vilkelio teigimu, ir „Lietuvos krematoriumas“ pertvarkė veiklos procesus, atsižvelgdamas į specialias SAM taisykles: „Solidarizuojamės su laidojimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir šalies gyventojais – dirbame visą parą, kad paslauga būtų prieinama visiems ją pasirinkusiems, o mūsų darbuotojai naudoja visas būtinas apsisaugojimo bei apsaugojimo priemones ir veikia pagal nurodytas rekomendacijas.“
Vienas iš svarbesnių pokyčių – karantino metu mirusiojo artimieji neįleidžiami į krematoriumą. Jiems siūloma su velioniu atsisveikinti savo mieste arba prieš kremavimą, laikantis visų privalomų SAM rekomendacijų, arba po jo, jau su kremuotais palaikais urnoje, rašoma pranešime spaudai.
„Prieš keletą metų pradėjome teikti inovatyvią paslaugą mirusiojo artimiesiems, dėl įvairių priežasčių negalintiems atvykti į krematoriumą palydėti – stebėti karsto įkėlimą į kremavimo įrenginį tiesiogiai internetu. Šiuo metu toks virtualus atsisveikinimas yra norma, – aiškina naujas taisykles „Lietuvos krematoriumo“ vadovas, primindamas, kad ir bažnyčiose šv. Mišios už mirusįjį dabar aukojamos nedalyvaujant žmonėms, o laidojimo apeigos atliekamos tik kapinėse.
Laidoti – pasibaigus karantinui
B. Vilkelis atkreipia dėmesį, kad daugelis laidojimo paslaugas teikiančių įmonių turi specialias šaldymo patalpas, todėl nebūtina skubėti kremuoti mirusius artimuosius jau kitą dieną. „Tereikia įsitikinti, ar pasirinkta įmonė turi reikiamą įrangą laikyti palaikus ilgesnį laiką“, – sako B. Vilkelis, pridurdamas, kad naujos technologijos leidžia, net ir ne karantino metu netekus artimojo, turėti laiko ramiai suplanuoti laidotuves, išsirinkti šarvojimo ir laidojimo vietą.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, kremuotus palaikus kapsulėje ar urnoje galima laikyti namuose iki karantino pabaigos ir tada organizuoti laidotuves, kad jose galėtų dalyvauti visi norintys atsisveikinti. Juo labiau, kad dabar, karantino metu, SAM taisyklės riboja norinčiųjų atsisveikinti su mirusiuoju skaičių, o esantiems privalomoje izoliacijoje dalyvauti ir atsisveikinant, ir laidotuvėse – draudžiama.
„Kitose šalyse, kuriose kremavimas jau yra įprastas laidojimo būdas, urna su kremuotais palaikais laikoma net ne vieną mėnesį, kad į laidotuves galėtų suvažiuoti visi, norintys atsisveikinti“, – apie kitų šalių patirtį pasakoja B. Vilkelis.
Pasigenda procedūrų išaiškinimų
Žmonių palaikų laidojimo įstatyme nurodytas privalomasis kremavimas palaikų asmenų, sirgusių pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba, kurie buvo šių ligų sukėlėjų nešiotojai. Naujasis koronavirusas COVID-19 į šį sąrašą neįrašytas, bet, jei Lietuvoje pasitaikytų mirties nuo jo atvejų, mirusio asmens palaikus SAM naujose savo taisyklėse rekomenduoja kremuoti arba šarvoti uždarame karste.
Tačiau, pastebi B. Vilkelis, šiose rekomendacijose nėra išaiškintos visos procedūros ir kokių reikiamų priemonių turi turėti laidojimo paslaugų įmonės, kad galėtų atlikti patį šarvojimą. „Mūsų žiniomis, ne visos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų atlikti privalomas pagal SAM rekomendacijas mirusio nuo koronaviruso asmens palaikų pervežimo ir paruošimo šarvoti procedūras bei šarvojimą, nes taip skubiai neturėtų reikiamų priemonių, – pastebi B. Vilkelis. –
Todėl būtų geriausias sprendimas, jei į šį procesą aktyviau įsijungtų jau turinčios apsaugos priemones gydymo įstaigos, kuriose virusu užsikrėtęs žmogus numirė: jo palaikus, kaip nurodo SAM, įdėtų į nepralaidų plastikinį maišą, papildomai dezinfekuotų ir perduotų laidojimo paslaugų įmonei, kuri specialiame kremavimo karste vežtų tiesiai į krematoriumą. Būtų idealu, jei ligoninės iš anksto užsitikrintų, kuri laidojimo paslaugas teikianti įmonė apsiimtų tai daryti, arba galėtų vežti pačios.“
Anot B. Vilkelio, veikiant tokiai sistemai, mirusiojo artimieji išvengtų kontakto su palaikais, nes gautų juos tik po kremavimo, urnoje, kurią iki galimybės laidoti laikytų namie, nes nuo pelenų užsikrėsti neįmanoma.
