Dailios išvaizdos ir švelnaus būdo aktorius sugebėjo derinti stiprumą su patrauklumu ir pažeidžiamumu, todėl tapo vienu įsimintiniausių Prancūzijos pagrindinių vaidmenų atlikėjų, rašoma abc7ny.com.
Delonas taip pat buvo prodiuseris. Jis vaidino spektakliuose, o vėlesniais metais – televizijos filmuose.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „X“ pagerbė „prancūzų ikoną“:
„Alainas Delonas atliko legendinius vaidmenis ir privertė pasaulį svajoti“, – rašė jis. „Melancholiškas, populiarus, paslaptingas, jis buvo daugiau nei žvaigždė.
Apie A. Delono mirtį sekmadienį jo vaikai pranešė Prancūzijos nacionalinei naujienų agentūrai „Agence France-Presse“, kaip įprasta Prancūzijoje.
Socialinėse platformose iškart pasipylė padėkos Delonui, o visos pagrindinės Prancūzijos žiniasklaidos priemonės perėjo prie visapusiško jo turtingos karjeros nušvietimo.
Yra žinoma, kad dar 2019 metais aktorių buvo ištikęs insultas, kuris stipriai pakenkė jo sveikatai, o anksčiau šiais metais jo sūnus Anthony pranešė, kad tėvui buvo diagnozuota B ląstelių limfoma – viena iš kraujo vėžio rūšių.
Naujienų portalas marca.com pranešė, kad sulaukus 88-erių metų aktoriaus sveikata buvo labai silpna ir galiausiai aktoriaus gyvybę pasiglemžė liga.
Taip pat žinoma, kad praėjusiais metais dėl Delono trapios sveikatos būklės kilo šeimyninis ginčas. Trys vyro vaikai karštai ginčijosi dėl jo priežiūros.
Filmavosi visą gyvenimą
Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje, kai Delonas buvo karjeros viršūnėje, su juo dirbti norėjo geriausi pasaulio režisieriai – nuo Luchino Visconti iki Josepho Losey.
Vėlesniais metais Delonas nusivylė kino industrija, sakydamas, kad pinigai pražudė svajonę. „Pinigai, komercija ir televizija sugriovė svajones“, – rašė jis 2003 m. savaitraštyje „Le Nouvel Observateur“ „Mano kinas mirė. Ir aš taip pat.“
Tačiau jis ir toliau dažnai dirbo, o sulaukęs 70-ies vaidino keliuose televizijos filmuose.
Delonas buvo nepamirštamas, nesvarbu, ar vaidino nemoralius herojus, ar romantiškus pagrindinius veikėjus. Pirmą kartą jis sulaukė pripažinimo 1960 m. Réne'o Clément'o režisuotame filme „Plein Soleil“, kuriame suvaidino žudiką, bandantį perimti savo aukų tapatybę.
Jis nusifilmavo keliuose itališkuose filmuose, ypač su Viskončiu 1961 m. filme „Rocco and His Brothers“, kuriame Delonas suvaidino pasiaukojantį brolį, siekiantį padėti savo broliui. Venecijos kino festivalyje filmas pelnė specialųjį žiuri prizą.
1963 m. Visconti filmas „Le Guepard“, kuriame vaidino Delonas, laimėjo Kanų kino festivalio aukščiausią apdovanojimą – „Auksinę palmės šakelę“. Kiti jo filmai: Clément'o „Is Paris Burning“, kurio scenarijų, be kitų, parašė Gore'as Vidalis ir Francis Fordas Coppola, Jacques'o Deray'aus „La Piscine“ ir 1972 m. Losey'aus „The Assassination of Trotsky“.
Pats kūrė filmus
1968 m. Delonas pradėjo kurti filmus – iki 1990 m. jų sukūrė 26. Tai buvo dalis pašėlusio ir savimi pasitikinčio tempo, kurį jis išlaikė visą gyvenimą.
Jo pasitikėjimas savimi buvo juntamas 1996 m. žurnale „Femme“: „Man patinka, kai mane myli taip, kaip aš myliu save!“ Tai atitiko jo charizmatišką ekrano personažą.
Ilgus metus Delonas ir toliau žavėjo žiūrovus, tačiau sulaukdavo kritikos dėl pasenusiomis laikomų pastabų. 2010 m. jis pasirodė filme „Un mari de trop“, o 2011 m. sugrįžo į sceną su dukra Anouchka vaidindamas filme „An Ordinary Day“.
Taip pat jis trumpai pirmininkavo „Mis Prancūzija“ žiuri, bet 2013 m. pasitraukė iš konkurso po nesutarimų dėl kai kurių prieštaringų pasisakymų, tarp kurių buvo kritika moterų, LGBTQIA+ teisių ir migrantų klausimais.
Nepaisant šių prieštaravimų, 2019 m. Kanų kino festivalyje jam buvo įteikta Garbės palmės šakelė – šis sprendimas sukėlė papildomų diskusijų.
Išreiškė užuojautą
Kanų kino festivalis sekmadienį išreiškė savo „liūdesį“. Delonas „įkūnijo prancūzų kiną toli už jo ribų“, sakoma pareiškime.
Brigitte Bardot fondas, skirtas gyvūnų apsaugai, socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime pagerbė „išskirtinį žmogų, nepamirštamą menininką ir didelį gyvūnų draugą“.
Delonas buvo „artimas draugas“ prancūzų kino legendos Brigitte Bardot, „kuri labai liūdi dėl jo mirties“, sakoma pareiškime. „Netekome brangaus draugo ir žmogaus su didele širdimi“.
Prancūzų kino prodiuseris Alainas Terzianas sakė, kad Delonas buvo „paskutinis iš senųjų kino atstovų“.
Jis sakė „France Inter“ radijui: „Tai yra prancūzų kino istorijos puslapio vertimas“. A. Terzianas, prodiusavęs kelis Delono režisuotus filmus, prisiminė, kad „kiekvieną kartą, kai jis kur nors atvykdavo... jautėsi beveik mistinė, beveik religinė pagarba jam. Jis buvo žavus.“
Aktoriaus biografija
Delonas gimė 1935 m. lapkričio 8 d. Sceaux, esančiame į pietus nuo Paryžiaus, ir, tėvams išsiskyrus, būdamas ketverių, pateko į globėjų šeimą.
Būdamas 17 metų, Delonas įstojo į karinį jūrų laivyną ir buvo išsiųstas į Indokiniją. Grįžęs į Prancūziją 1956 m., jis dirbo įvairius atsitiktinius darbus – nuo padavėjo iki vežėjo Paryžiaus mėsos turguje, o paskui ėmėsi aktorystės.
1964 m. Delonas su tuometine žmona Nathalie Canovas susilaukė sūnaus Anthony, kuris 1967 m. kartu su juo vaidino Jeano-Pierre'o Melville'io filme „Samurajus“. Dar dviejų vaikų – Anouchkos ir Alaino-Fabieno – jis susilaukė su vėlesne sugyventine Rosalie van Breemen, su kuria 1987 m. sukūrė dainą ir vaizdo klipą. Jis taip pat buvo plačiai laikomas vokiečių modelio ir dainininkės Nico sūnaus Ari Boulogne tėvu, nors niekada viešai nepripažino tėvystės.
„Man labai gerai sekasi trys dalykai: mano darbas, kvailystės ir vaikai“, – sakė jis 1995 m. interviu ‚L'Express‘.
Visą gyvenimą Delonas užsiėmė įvairia veikla – nuo klusnių žirgų žirgyno įkūrimo iki vyriškų ir moteriškų odekolonų, laikrodžių, akinių ir kitų aksesuarų kūrimo. Jis taip pat kolekcionavo paveikslus ir skulptūras.
1999 m. Delonas paskelbė apie aktoriaus karjeros pabaigą, tačiau tais pačiais metais ją tęsė, vaidindamas Bertrand'o Blier filme „Aktoriai“ („Les Acteurs“). Vėliau jis vaidino keliuose televizijos policijos serialuose.
Jo gera išvaizda jam padėjo. 2002 m. rugpjūtį Delonas savaitraščiui „L'Humanite Hebdo“ sakė, kad jei taip nebūtų, jis vis dar nedirbtų šiame versle.
„Niekada nepamatysite manęs seno ir negražaus, – sakė jis, kai jam jau buvo arti 70-ies, – nes aš išeisiu anksčiau arba mirsiu“.
Tačiau būtent 2019 m. Delonas per iškilmingą jo pagerbimo renginį Kanų kino festivalyje apsakė savo jausmus apie gyvenimo prasmę. „Esu tikras dėl vieno dalyko: jei kuo ir didžiuojuosi, tai savo karjera.“
Limfomos simptomai
Limfomos – tai vėžio rūšys, kurios prasideda limfinėje sistemoje (įvairiose limfagyslėse, esančiose aplink kūną), kuriose auga neįprasti baltieji kraujo kūneliai. Limfoma yra šešta pagal dažnumą vėžio forma (neskaitant nemelanominio odos vėžio), rašoma cancer.org.au.
Gydytojai išskiria du pagrindinius limfomos tipus, kurie yra gydomi skirtingai:
- Ne Hodžkino limfoma (sudaro apie 90 % limfomos atvejų);
- Hodžkino limfoma (kuriai būdinga biopsijos išvaizda).
Dažniausiai pasitaikantys ligos simptomai:
- nepaaiškinamas karščiavimas;
- vienos ar daugiau limfagyslių, pavyzdžiui, kaklo ar pažastų, patinimas;
- patinęs pilvas;
- neįprastas prakaitavimas, ypač naktį;
- nuovargis;
- apetito praradimas;
- mėlynės arba lengvas kraujavimas;
- svorio kritimas;
- dažnos infekcijos;
- kosulys, krūtinės skausmas arba kvėpavimo sutrikimai;
- bėrimas arba niežulys.
Dabar tokių nėra ir visi jo l gaili
