Charlis Cardas iš Didžiosios Britanijos šių metų pradžioje ėmė dažnai praleidinėti pamokas – jis skundėsi, kad prastai jaučiasi. Mokytojai jam sakė, kad pasiraitotų rankoves ir imtųsi darbo, nes visiems jo pamokų nelankymas jau nusibodęs.
Vienuolikmetis taip pat skundėsi, kad jam pavargsta ir sustingsta kaklas. Tačiau vaiko tėvai manė, kad taip greičiausiai yra dėl nepaliaujamo žaidimo „X-box“.
Jie teigia, kad gydytojai Charliui diagnozavo virusą ir rekomendavo apsilankyti pas psichologą, nes vaikas patiria nerimą ir išsigalvoja ligos simptomus. Galiausiai balandžio 22 dieną akių gydytojas pastebėjo, kad spaudžiami jo akių nervai - tai signalinis smegenų auglio požymis. Tyrimai šiuos įtarimus patvirtino.
Charlio smegenyse auglys plėtėsi jau šešis mėnesius, ir jau kitą dieną jam buvo atlikta operacija, kurios metu piktybinis navikas buvo pašalintas. Berniuko tėvas Garis Cardas sako, kad dabar sūnus nebepanašus į save, po varginančių rentgenoterapijos ir chemoterapijos procedūrų. Jis kitus tėvus ragina savo vaikų neignoruoti.
43 metų vyras sakė: „Klausykite savo vaikų, net kai visi kiti sako, kad jie neteisūs. Iki šios dienos kartoju, kad Charlis pats išsiaiškino savo ligą, nes jis nenorėjo girdėti atsakymo „ne“.
Anksčiau jis buvo labai linksmas, atviras, turėjo puikų humoro jausmą, o dabar jis visai nebepanašus į save. Jis nebeatsiveria, prarado labai daug svorio, 90 procentų savo plaukų, taip pat ir antakius, o jo lūpos - sausos ir suskilinėjusios. Jis nuolatos kenčia skausmą.“
Kalbėdamas apie tai, kiek laiko jiems užtruko išsiaiškinti diagnozę, G. Cardas sakė: „Tai dažna tema ligoninėse. Girdėjome, kad šeimos gydytojai niekada nediagnozuoja smegenų auglių, o jei taip ir nutinka, tai tik kokį vieną kartą per visą gydytojo karjerą. Gydytojų nekaltiname, kadangi smegenų augliai taip dažnai lieka nepastebėti.“
Kai metų pradžioje Charlis ėmė praleidinėti pamokas, G. Cardas sakė, kad mokykloje dėl to kilo įtarimas. Tačiau net ir jis pats bei visa šeima manė, kad Charlio elgesys keistokas.
G. Cardas sako: „Mokytojai iš esmės sakė manantys, kad jis viską išsigalvoja. Tiesą sakant, situacija taip ir atrodė.“
Charlis į mokyklą neidavo kartą ar du kartus per savaitę nuo pat sausio mėnesio, todėl jo lankomumas labai suprastėjo. Mokyklos pranešimuose buvo rašoma apie „nelankymą be nepateisinamos priežasties“, o tėvai buvo iškviesti į mokyklą pasiaiškinti. Jie patys buvo sutrikę – Charlis valandų valandas praleisdavo žiaukčiodamas virš tuščios vonelės, tačiau nevemdavo.
Kuomet jis buvo nuvežtas pas gydytojus, G. Cardo teigimu daugiau nei vienas bendrosios praktikos gydytojas Charlio simptomus nurašė virusui. Velykų pirmadienį Charlis skundėsi, kad blogai mato ir tuomet tėvai jį nuvežė į Niukastlio Karališkosios Viktorijos ligoninės priimamąjį. Ten gydytojai dar kartą patvirtino, kad vaikas patiria nerimą, o vienas medikas net manė, kad jis viską išsigalvoja, sako berniuko tėvai.
Labdaros puslapyje jo mama Tams rašo, kad pralaukę septynias valandas ir pasikalbėję su trimis skirtingais gydytojais jie pagaliau išsirūpino, kad Charlis būtų paguldytas į vaikų būklės įvertinimo skyrių.
„Tuomet, Charliui visą valandą prakalbėjus su dar vienu pediatre, ji pagaliau padarė išvadą, kad Charliui reikėtų pasikonsultuoti su vaikų psichologu, kadangi jis savo simptomus išsigalvoja.“ - rašo ji.
Charlio tėvams atsisakius palikti ligoninę, vaikas tą patį vakarą buvo nusiųstas pas okulistą. Specialistas pastebėjo, kad spaudžiamas jo akių nervas, o kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė baisiausią variantą.
Tuomet prisistatęs chirurgas šeimą informavo apie auglį, vadinamą piktybine meduloblastoma. Nors šis vėžinis auglys yra retas, tai pats dažniausias piktybinis smegenų auglys, pasitaikantis vaikams. Jis pradeda vystytis apatinėje nugarinėje smegenų dalyje, vadinamoje smegenėlėmis.
Kiekvienais metais Didžiojoje Britanijoje meduloblastoma suserga mažiau nei 90 vaikų. JAV ši liga diagnozuojama 250-500 vaikų kasmet. Tais atvejais, kai auglys dar nėra išplitęs, išgyvenimo rodikliai viršija 70 procentų.
G. Cardas sako: „Charliui jis pasakė, kad yra chirurgas ir jam reikės pasiekti nugarinę jo galvos dalį, kad išimtų auglį - tada Charlis pasijus geriau. Jis buvo labai išsigandęs - tai buvo vienintelis kartas, kai jis verkė ir sakė - noriu namo, važiuojam namo, pažadu, kad paskui sugrįšiu.“
Berniukui kitą dieną buvo atlikta penkias su puse valandos trukusi smegenų operacija, kurios metu buvo sėkmingai pašalinta 99 procentai auglio. Nuo tada jam atliekama rentgenoterapija ir chemoterapija, o penktadienį berniuko laukia paskutinė procedūra.
Tačiau Charlis, svajojantis būti profesionaliu futbolininku, po varginančio gydymo nebepanašus į save. Jo tėvai, kurie dabar yra susižadėję, 2009 metais dėl infekcijos prarado šešių mėnesių sūnelį Haydeną. Todėl Charlio gydymą ištverti jiems dar sunkiau.
„Charlis labai bijo, nes jis žino, kad būtent šioje ligoninėje mirė jo broliukas Haydenas - apie jį jam pasakojome.“ – sako G. Cardas. –„Nors kai Haydenas mirė, Charliui tebuvo 14 mėnesių, jis visuomet sakydavo, kad gyvenimą gyvens už juos abu.“
G. Cardas savo sūnaus istorija dalijasi tam, kad kitus tėvus paskatintų rimtai žiūrėti į savo vaikų nerimą.
Kadangi jo sūnui šie metai buvo pragariški, tėtis jam planuoja pačią nuostabiausią Kalėdų dovaną ir tam sukūrė lėšų rinkimo puslapį. Charlio svajonė yra gauti porą jo mėgstamiausio futbolininko, Cristiano Ronaldo, pasirašytų batų.
G. Cardas tikrai nežino, ar jam pavyks išpildyti sūnaus svajonę, tačiau dabar jis ypatingoms sūnaus dovanoms jau yra surinkęs 1 000 svarų.
„Labiausiai jis norėtų Ronaldo pasirašytų batelių, bet jei jam reikėtų rinktis tarp batelių arba galimybės daugiau nebesigydyti ir į ligoninę daugiau niekada gyvenime nevažiuoti, jis neabejotinai pasirinktų antrąjį variantą.“ – sako G. Cardas.
Charlis be galo nori ir vėl būti paprastu moksleiviu ir tikisi, kad greitai jam nebereikės važinėti į ligoninę, ir jis vėl galės koncentruotis į futbolą.
Sarah Lindshell, smegenų vėžio pacientais besirūpinančios labdaringos organizacijos atstovė, sako: „Visų smegenų vėžiu sergančių žmonių gyvenimą galime gerinti tik skleisdami informaciją apie šios ligos simptomus. Tai mūsų „HeadSmart“ akcijos tikslas. Jis yra dvilypis – gelbėti gyvybes ir mažinti ilgalaikio neįgalumo atvejus, stengiantis sutrumpinti vaikų smegenų auglių diagnozavimo laiką.
Šia akcija tikslo siekiame informuodami medikus, tėvus ir jaunus žmones apie ligos požymius ir simptomus. Kadangi esame pirma smegenų vėžio labdaringa organizacija Didžiojoje Britanijoje, savo darbais stengiamės rodyti pavyzdį visuose frontuose. Visi kartu tikrai rasime išeitį.“
