Žarnyno polipai – mažos išaugos žarnyno gleivinėje, kurių dydis gali būti įvairus – nuo nesiekiančių nė centimetro iki didelių, trikdančių žarnyno praeinamumą. Pasak D. Petrausko, tikslios jų susiformavimo priežastys nėra žinomos, tačiau jų atsiradimui įtakos turi daugybė veiksnių – tiek genetinių, tiek aplinkos.
Pavyzdžiui, mityba – mažas vaisių ir daržovių vartojimas, per didelis perdirbtų produktų, raudonos mėsos vartojimas, taip pat turi įtakos mažas fizinis aktyvumas, nutukimas. Riziką padidina ir tai, jeigu žmogus serga cukriniu diabetu.
„Polipų atsiradimą taip pat padidina riziką ir bendri vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas. Tačiau polipai yra labai bendras pavadinimas. Pagal pobūdį jie gali būti labai skirtingos struktūros – uždegiminiai, hiperplastiniai, adenoidiniai polipai. Jie turi skirtingą eigą ir kelia skirtingą vėžio išsivystymo riziką“, – sako gydytojas.
Akivaizdžių simptomų nėra
Simptomų, kurie praneštų, kad žarnyne atsirado polipų – praktiškai nėra. Didžioji polipų dalis yra besimptomiai, tačiau dėl jų pokyčių – padidėjimo ar išopėjimo – gali būti sutrikdytas žarnyno praeinamumas, atsirasti kraujavimas tuštinantis. Tačiau daugumas žmonių taip ir nepajaučia jokių simptomų.
Taip pat žarnyne atsiradę polipai gali kelti nerimą ir dėl to, kad vizualiai atkirti ar tai nepiktybinis (ne neoplasinis) polipas, ar piktybinis navikas, yra sudėtinga.
„Atskirti vien iš endoskopinio tyrimo ar tai piktybinis, ar tai gėrybinis darinys – sunku. Tiesa, yra „pažangių“ echoskopijos metodų, kurie gali atskirti. Tačiau tikslingiausiai atskirti, kokios rūšies tai darinys, padeda biopsija – audinio dalies paėmimas“, – nurodo gydytojas D. Petrauskas.
Dėl šios priežasties visi polipai randami žmogaus organizme yra šalinami.
Būdingas vyresnio amžiau žmonėms
Nors nuo storosios žarnos vėžio nėra apsaugotas nė vienas žmogus, tačiau statistiškai jis dažniau pasitaiko vyresniems kaip 50 metų vyrams.
Gydytojas pabrėžia, kad dėl to svarbu profilaktiškai tikrintis, ar organizme nėra polipų, sulaukus 50 metų, nepaisant jūsų lyties.
„Dažniausiai polipai randami, kai jų specialiai ieškoma. Kita dalis polipų yra randama dėl kažkokių klinikinių simptomų, kurie sukelia nerimą ar įtarimą, kad organizme yra polipų.
Lietuvoje storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje siūloma pradėti profilaktiškai tirtis dėl žarnyno polipų sulaukus 50 metų. Žmonėms yra siūloma pasidaryti slapto kraujo testą ir endoskopinį žarnyno ištyrimą“, – sako D. Petrauskas.
Žarnyno vėžį gali išduoti mažakraujystė
Šis vėžys klastingas ir tuo, kad ankstyvose susirgimo stadijose simptomų neturi.
„Simptomai atsiranda jau vėžiui progresuojant. Gali būti svorio kritimas, kraujo pasirodymas su išmatomis, tuštinimosi sutrikimai, priklausomai nuo tos vietos, kur išsivysto vėžys.
Jeigu jis atsiras tiesiojoje žarnoje, gali būti varymas tuštintis. Jeigu bus šiek tiek aukščiau, sakykime, riestinėje žarnoje, gali būti vidurių užkietėjimai arba viduriavimas. Jeigu dar aukščiau – tuomet galimas pirmasis simptomas yra mažakraujystė.
Visas atvejais, jeigu tirsime paciento išmatas, tai yra, jeigu darysime slapto kraujo testą, gausime teigiamą rezultatą, nes šis tyrimas yra labai tikslus“, – nurodo D. Petrauskas.
Taip pat gydytojas ragina kreiptis į medikus, jeigu pastebite nepaaiškinamą svorio netekimą, tuštinantis pamatote kraujo pėdsakus ar atsiranda nepaaiškinama mažakraujystė.
„Taip pat daugiau dėmesio reikia atkreipti žmonėms, kurių pirmos eilės giminaičiams buvo nustatytas žarnyno vėžys, tokiu atveju profilaktinis patikrinimas turėtų būti paankstintas dešimčia metų“, – priduria gydytojas.
Organizme radus polipus jie yra šalinami, o kita patikros data nustatoma nuo žarnyno vietos, kurioje buvo polipai, ir nuo jų dydžio, tačiau dažniausiai tyrimas skiriamas kas 3 metus.
