Lapkričio 11 dieną TV prodiuserė savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame pranešė, kad gydosi nuo jai įtariamo plaučių uždegimo.
Moteris pasakojo apie tai, kad jau ne vieną dieną prastai jaučiasi ir negalėjo dirbti. Taip pat atskleidė, kad šiuo metu deda visas pastangas ir nori ramiai išsveikti.
„Labai skaudėjo gerklę, tada išsyk užkimau gerokai. Kitomis dienomis pradėjo laikytis nedidelė temperatūra (37,1 - 37,5), atsirado kosulys.
Galvojau, kad paprasčiausias peršalimas, bet kas buvo kitaip, kad prie peršalimo anksčiau galėdavau daryti įprastus darbus, o čia yra taip, kad didžiausias darbas bent jau patekti į lovą ir pamiegoti: turiu minty, kad jėgų visiškas 0“, – atskleidė ji.
„Galiu ant pirštų suskaičiuoti, kiek kartų buvau prie kompiuterio, ir tai tik tais atvejais, kai žūtbūt kažką turėjau padaryti, nepaisant to, kaip jaučiuosi.
Labai norisi greičiau pasveikti, bet panašu, kad artimiausiu metu taip nebus. Tad tiesiog stengiuosi susitaikyti su ta mintimi, kad turiu pabūti ramiai, išsveikti ir grįžti į įprastas gyvenimo vėžes“, – pranešė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė.
Plaučių uždegimo simptomai
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie plaučių uždegimą yra pasakojusi Lietuvos sveikatos universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja pulmonologė doc. Diana Barkauskienė.
Problema tame, kad daugelis, pajutę plaučių uždegimo simptomus, juos palaiko peršalimu – gydytoja pažymi, jog šias ligas galima atskirti pagal pasireiškiančius simptomus, kurie, nors ir panašūs, turi skirtumų.
„Peršalimas paprastai yra ūmi virusinė respiracinė infekcija ir prasideda bendru negalavimu, sloga, nedideliu karščiavimu, sausu kosuliu. Paprastai nebūna bronchopulmoninių dirginimo simptomų. Kosulys nėra indikacija skirti antibiotikus“, – peršalimo simptomus vardijo docentė.
Pneumonijai (plaučių uždegimui) taip pat būdinga pakilusi temperatūra ir silpnumas, tačiau išskiriama, kad sergantis žmogus jaučia dusulį, skausmus krūtinėje, o vyresnio amžiaus pacientams gali pasireikšti peršalimo ligoms nebūdingi simptomai:
„Karščiavimas, kosulys, silpnumas, dusulys įprasto krūvio metu, skrepliavimasis, skausmas krūtinėje. Senų žmonių pneumonija gali pasireikšti įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimu, silpnumu, ligonis gali nekarščiuoti.“
Susirgus pneumonija, svarbiausia gydymo priemonė yra antimikrobiniai vaistai, sakė doc. D. Barkauskienė, o nesunkios ligos atveju tai gali būti vienintelis skiriamas gydymo būdas.
„Ambulatoriškai gydoma geriamaisiais antibiotikais, būtinai veikiančiais ir s. Pneumoniae: amoksicilinas yra pirmos eilės antibiotikas absoliučiai daugumai asmenų (geriamas 1 g. 3-4 kartus per parą).
Negalint skirti amoksicilino, pavyzdžiui, esant įrodytai alergijai beta laktaminiams antibiotikams, galima skirti geriamąjį makrolidą arba respiracinį fluorochinoloną, tačiau jie svarbiausius pneumonijos sukėlėjus veikia prasčiau“, – gydymo būdus vardijo pulmonologė.
Kitos gydymo priemonės skiriamos esant indikacijoms, pavyzdžiui, pakankamas skysčių kiekio suvartojimas bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kuomet jaučiamas skausmas ar pakilusi aukšta temperatūra.
Pajutus plaučių uždegimo simptomus, nedelskite ir kreipkitės į specialistus – jie įvertins ligos eigą ir sunkumą bei paskirs tinkamą gydymą. Esant nesunkiai formai tikrai galėsite gydytis ambulatoriškai, tačiau neužsiimkite savigyda ir neieškokite atsakymų internete, nes kiekvienas ligos atvejis yra skirtingas, įspėjo gydytoja pulmonologė.
Namuose slaugant pneumonija sergantį ligonį, jam būtinai reikia ilsėtis, gerti daug skysčių, nerūkyti, o stiprėjant dusuliui arba karščiavimui, nustojus gerti skysčius arba atsiradus dezorientacijai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Laiku nepradėjus gydyti ligos ir ją užleidus arba gydantis netinkamomis priemonėmis, galimos rimtos komplikacijos, pažeidžiančios kvėpavimo takus, plaučius ir kitas organų grupes.
„Dažniausios komplikacijos – ūminis kvėpavimo nepakankamumas, baktereminis šokas, sepsis, plaučių audinio destrukcija, pleuritas (~40 proc. atvejų), empiema, meningitas“, – vardijo D. Barkauskienė.
Vis dėlto, kad netektų susidurti su šia liga, gydytoja pulmonologė pataria imtis apsaugos priemonių, jog rizika susirgti būtų kuo mažesnė. Docentė pabrėžia, jog antibiotikai pneumonijos profilaktikai nevartotini:
„Pneumonijos profilaktiką sudaro higienos priemonės – rankų plovimas, medicininių kaukių dėvėjimas kontaminuotiems ligoniams, medicininės įrangos ir slaugos priemonių priežiūra.
Jei rūkote – rekomenduojama neberūkyti. Tai taip pat pagerins bendrą jūsų sveikatą.
Vakcinacija nuo gripo yra veiksmingiausia medikamentinė pneumonijos profilaktikos priemonė. Taip pat – rizikos grupių skiepijimas pneumokokine vakcina, racionalus antibiotikų vartojimas aplinkoje ir stacionare.“
