Naujienų portalas tv3.lt primena, kad tragiškas eismo įvykis, pareikalavęs dviejų gyvybių, nutiko praėjusių metų birželio mėnesį. Kaip buvo teigiama, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kaip įtariama, neblaivaus vairuotojo automobilis rėžėsi į medį ir versdamasis atsidūrė vandenyje.
Nelaimė įvyko apie 1 val. 20 min., Misgirių kaime. Pirminiais duomenimis, neasfaltuotu keliu dideliu greičiu automobiliu važiavęs neblaivus vyriškis trenkėsi į šalia tvenkinio esantį medį. Įvykį stebėjusių liudininkų teigimu, nuo smūgio mašina vertėsi ir atsidūrė vandenyje.
Buvo teigiama, kad eismo įvykį sukėlęs vyras pats išlipo iš vandens ir prašė aplink esančių žmonių išgelbėti jo draugę ir vaiką, tačiau tai padaryti buvo per vėlu. Apvertus mašiną ir ištraukus jų kūnus buvo bandoma gaivinti, bet nepavyko.
Tą kartą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyrio vyriausiasis specialistas Miroslavas Gerasimovičius BNS sakė, kad į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams, vaikas ir moteris jau buvo ištraukti iš vandens, žmonės jiems darė dirbtinį kvėpavimą.
Daugiau klausimų, nei atsakymų
Vis tik, net ir praėjus metams laiko bei atlikus tyrimą ir surengus tris teismo posėdžius, taip ir lieka neaišku, kas iš tiesų vairavo automobilį, mat duodamas parodymus sugyventinis teigia nieko neprisimenantis.
Dukros bei anūkės netekusi Asta pasakoja, kad jų šeimai šiuo metu ramybės neduoda noras sulaukti teisybės.
Pasak žuvusiosios mamos ir sesers, pastaruoju laikotarpiu joms tenka susidurti su nemalonia situacija, kuomet vykstant teismams posėdžiuose nepavyksta sulaukti įvykį mačiusių liudininkų, apklausti renginio organizatorių, ar iš tiesų buvo laikomasi visų reikalavimų.
Kaip mano šeima, renginio teritorijoje, kurioje ir įvyko nelaimė, pasak Astos, nebuvo nei pareigūnų, nei greitosios pagalbos medikų.
Tai, pasak jų, prieštarauja viešą renginį apibrėžiantiems įstatymams. Mama teigia mananti, kad jeigu įvykio vietoje būtų budėję gelbėtojai, nelaimės būtų buvę galima išvengti.
„Baisiai sunku Lietuvoje atkapstyti teisybę, nes visur daugiau melo nei tiesos. Žiūri į akis ir meluoja, o tu nieko negali padaryti. Įstatymai Lietuvoje tokie, kad neva saugo žmones, bet realiai neapsaugo. Sako, kad įvykis nutiko ne renginio teritorijoje, tačiau tai yra melas… Meluoja ir tai, kad jis buvo pasibaigęs, nors nebuvo, nes renginys vyko tris paras.
Renginyje nebuvo jokios apsaugos. Manome, kad jeigu būtų buvusi policija, greitoji, viso to nebūtų atsitikę, įvykę ar būtų galėję vietoje padėti profesionalai. Greitoji atvažiavo tik po valandos, tačiau įstatymuose irgi rašoma, kad miesto teritorijoje turi atvykti per 15 min, o kaimo gyvenvietėse per 30 min.
Realiai, greitoji turėjo būti jau vietoje, budėti, nes juk didelė šventė, kurioje lankėsi virš 2 tūkst. žmonių: didelis suvažiavimas, vaikams batutai pripūsti, o nei policijos, nei greitosios. Juk žmonės būtų matę, kad yra stebimi, saugomi, o čia juk vieta baisi, aplink vien vandenys, į tą vietą tik tuo vieninteliu keliu ir galima patekti.
Ten buvo ir įvažiavimas, ir išvažiavimas, kelias – siauras, neapšviestas, jokių ženklų, jokių atitvarų nuo vandens, viskas vyko čia pat“, – dalijasi moteris.
Šeimos moterys pasakoja, kad galiausiai joms ir advokatui pavyko į artimiausią teismo posėdį pakviesti renginio organizatorius, tačiau, kaip šeimai pranešė teisėja, juos bus galima apklausti tik kaip liudininkus, o ne užduoti konkrečius klausimus apie renginį, nes jis neva nėra susijęs su byla.
Šiuo metu, pasak mamos ir dukros, atrodo, kad viskas yra vilkinama, specialiai kenkiama tyrimui:
„Visi vis meluoja, ne iki galo tiriama, liudininkai ir tie šiuo metu kalba jau kitaip… Neaišku, ar sugyventinis vairavo, ar amžinatilsį dukra. Sako, kad prisiimtų atsakomybę, bet nieko nepamena. Tai kaip dabar įrodyti? Aš ir jį suprantu, jaunas, nori toliau gyventi, gal jam kas pataria kitaip kalbėti, nežinau. Kažkoks košmaras.
Atrodo, kad teisme visi stengiasi kuo greičiau mus užtildyti, kad viskas baigtųsi ir kaltė būtų suversta ant amžinatilsį dukros. Mus sodina, kad užtiltume, tačiau mes netylėsime, net jeigu reikės ir 10 metų aiškintis, aš aiškinsiuosi, nes netekau ne tik dukros, bet ir anūkės. Kaip mums reikia su tuo gyventi?“
Advokatas Artūras Andriukaitis, atstovaujantis vieną iš nukentėjusiųjų, irgi įžvelgia, kad teisėsauga ir teismas vengia atsakyti į visus klausimus, susijusius su bylos aplinkybių išaiškinimu.
Advokatui kelia nuostabą ir teisėjos pareiškimai, kad byloje, kurioje tiriamos dviejų asmenų žūtys, net nebus aiškinamasi, kaip buvo organizuojamas renginys, kur buvo apsauga, greitoji, policija bei galiausiai, kodėl greitoji į įvykio vietą važiavo valandą laiko.
„Teismas turi būti aktyvus ir nevengti pareigos aiškinantis visas aplinkybes, galbūt padėti atskleisti kitus nusikaltimus“, – sako advokatas.
Asta teigia, kad po įvykio jie kreipėsi į prokurorą dėl galimai neteisėtai įvykusio renginio, nes nebuvo sudarytos sutartys su tarnybomis, kurios užtikrina žmonių saugumą:
„Atmetus prašymą kreiptasi į teismo rūmus, kurie taip pat atmetė prašymą ir nurodė, kad į teismą kviečiami tik prokuroro nurodyti liudininkai, nors primygtinai reikalaujant buvo sutarta, kad kvies ir kitus.
Renginys po 22 val. galėjo būti pratęstas administracijos direktoriaus leidimu ir nors taisyklių pavyko išreikalauti, aišku, jų nebuvo laikomasi. Matosi, kad siekiama išvengti atsakomybės dėl įstatymų nesilaikymo rengiant renginį. Jis negalėjo įvykti Klaipėdos apskrityje tokioje nesaugioje aplinkoje.
Daugiau nieko negalime išprašyti, yra daug niuansų, todėl suprantame, kad tylėti nebegalime, nes taip ir nurašys visą šį reikalą… Juk įstatymai visiems vienodi, jų reikia laikytis, todėl manome, kad jų turėjo laikytis ir organizatoriai, o dabar nei iki galo atliktas tyrimas, viskas per pažįstamus… Veiksmas vyksta Klaipėdoje, o iš ten juk ir visa kompanija, visi pažįstami, suprantate. Kalbėkime taip, kaip yra…“
Širdį draskantis skausmas
Žuvusios mama prisimena ir laidotuvių dieną, kuomet jas su dukra pasitiko įvykį matę liudininkai, reiškiantys užuojautą ir pasakojantys, kas nutiko. Deja, tačiau, pasak pašnekovės, šiandien visi šie liudijimai skamba kitaip:
„Dar laidotuvėse kalbėjo, kad prieš išvažiuojant girdėjosi ratų cypimo garsas, papypsinimas, galvojo, ar galėtų taip dukra vairuoti, nes jai tai nebūdinga. Dabar šneka kitaip, tačiau ir tie liudininkai visi iš Klaipėdos, dukros sugyventinio vaikystės draugai.
Vaiva buvo ramybės įsikūnijimas, puikiai baigė mokyklą, buvo protinga, atsakinga mergina, negaliu patikėti, kad taip pasibaigė gyvenimas. Jo nebėra, dabar mes ne gyvename, o tik egzistuojame.
Tame renginyje ji turėjo jaustis saugi su vaiku, o nebuvo nei policijos, nieko. Jei būtų buvę, sugyventinis gal būtų užfiksavęs, nesėdęs galimai už vairo, bijojęs. Aš taip galvoju. Daugybė žmonių renginyje, o pagalbos jokios nėra. Sunku ir kalbėti, nes pasakojant sukyla visas pyktis, liūdesys.“
Žuvusiosios motina taip pat priduria, kad nepaisant visos neteisybės, su kuria tenka dabar susidurti teismuose, joms su dukra tenka tvarkytis ir su didžiuliu skausmu, palikusiu širdyje tuštumą.
Liūdina ir faktai, kurie vienas po kito vis išlenda ieškant atsakymų. Tačiau moteris tvirtai teigia, kad teisybę vardan savo dukros ji išsikovos:
„Nepaleisiu ir neatleisiu. Kodėl tokia neteisybė vyksta? Kas per šventės, žmonės, kad jų negalima paliesti? Nesutiksiu tylėti, tegul atsako visi ir laikosi įstatymų. Manome, kad renginiui nebuvo pasiruošta, todėl atsižvelgus į tai, jis neturėjo įvykti.“
