Tėvai tikrai jauni – 27 ir 28 metų. Mama rūpinasi vaikais, o tėtis – karininkas, todėl dažnai išvyksta į misijas.
Šeima turi autobusiuką ir didžiulį vežimėlį, kuriame ilsisi penketukas.
Laukė dvynukų
Michaelis ir Roksana jau turėjo vaikelį, kurio vardas Konoras, dabar jam 10 metų, kai prieš dvejus metus Roksanai buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas. Pirmasis ultragarso tyrimas parodė dvynukus, bet vėlesniuose tyrimuose buvo išgirstas penkių širdelių plakimas, kurioms buvo duoti tokie vardai: Aurora, Briella, Delila, Felicitė, Elias. Vėliau gime Gildeonas, mažiausias šeimos narys, kuriam neseniai sukako vieneri.
Roksana papasakojo dienraščiui „Daily Mail“, kad po to, kai susilaukė penketuko, jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. „Neturime pakankamai vietos namuose, viskas užtrunka dvigubai ilgiau ir gauname labai daug žvilgsnių bei dėmesio, kai išeiname iš namų“, - juokiasi septynių vaikų mama. Kai tokia gausi šeima, neįmanoma būti nepastebėtiems.
Mama vairuoja 15 vietų autobusiuką, kad galėtų vežti vaikus ir visus reikiamus daiktus, tarp jų ir penketuko vežimėlį, į kurį atkreipiamas didžiausias praeivių dėmesys.
Kaip iš pasakos
Pirmuosius ir sunkiausius dvejus metus Roksanos mama atsikraustė į jų namus tam, kad padėtų savo dukrai, kol vaikų tėvas buvo išvykęs į misiją“, pasakoja ji.
Namuose yra kambarys, pilnas lovų, kuris primena pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Tik vyriausiasis vaikas Konoras miega atskirame kambaryje, kad būtų kuo toliau nuo to triukšmo, kurį dieną ir naktį skleidžia jo mažieji broliukai ir sesutės.
Dabar Roksana atsimena, kad 17-ąją nėštumo savaitę jos pilvas buvo tokio dydžio, kaip vieno vaiko besilaukiančios moters prieš gimdymą. Pasakoja, kad jos suvartojamų kalorijų per dieną kiekis siekė 7 000. Tam, kad vaikai tinkamai išsivystytų ir nekiltų jokių problemų (tuo tarpu, kai moteriai, kuri nesilaukia, užtenka 2 000 kcal.).
Tikras chaosas
Pirmieji šeši mėnesiai po penketuko gimimo buvo tikras chaosas. „Pakeisdavome nuo 50 iki 60 sauskelnių per dieną ir nuolat turėjome lankytis pas gydytoją, nes penketukas gimė per anksti. Beveik nemiegodavome, bėgiodavome iš vienos vietos į kitą, turėjome užsirašyti svarbius dalykus, nes nuolat pamiršdavome... Teko nulakuoti vaikų nagus skirtingomis spalvomis, kad juos atskirčiau“, pasakoja moteris.
Dabar visa šeima laukia rugpjūčio mėnesį grįžtančio tėčio ir visi kartu keliaus į Disneilendą, bet Roksana tėčio laukia dar ir dėl to, kad galės bent akimirką skirti sau. „Bandau išnaudoti kiekvieną momentą ir skirti jį sau, nors ir keletą minučių“.