Įmonės direktorė Rasa Petrovė patikina, kad trauma ar liga nesirenka tinkamesnio oro ar laiko, o nelaimė gali nutikti bet kada. „Šią vasarą su vyru nusprendėme atostogauti Lietuvos pajūryje. Oras buvo puikus, pailsėti atlaisvėjusiuose nuo karantino kurortuose ir sau leisti daugiau pramogų nei įprastai – malonumas ir atgaiva. Todėl ir sėmėme pramogas kiek tik pajėgėme. Į restoraną vakarieniauti ne ėjome, o paspirtukais nusprendėme važiuoti. Užteko akimirkai prarasti atidumą ir parkritau, skausmas buvo toks, kad iš karto supratau – negerai. Rezultatas – blauzdikaulio lūžis su prarasta vakariene ir sugadintomis atostogomis“, - pasakoja moteris.
Anot pašnekovės, šis nutikimas gerokai pakoregavo planus ir privertė keisti gyvenimo būdą. „Visada buvau aktyvus žmogus, vadovauju didelei kompanijai, todėl turiu tikrai daug atsakomybių ir pareigų. Energingas gyvenimo būdas man visada buvo prie širdies, todėl panašiai leidžiu taip pat ir laisvalaikį – mielai išbandau naujus dalykus, daug judu. Paspirtuku ne pirmą kartą važiavau, priešingai – jau buvau išbandžiusi šią pramogą ir taip patiko, kad su vyru nusipirkome ir, ko gero, pajūryje pirmą kartą išbandėme. Deja, tai buvo ir paskutinis pasivažinėjimas šiemet. Aktyvias pramogas teks atidėti ilgam laikui“, - pasakoja R. Petrovė.
Trauma – iššūkis šeimos finansams
Ko gero daugeliui yra tekę girdėti, kad norint greičiau pasveikti, tenka į gydymą ir reabilitaciją investuoti – to, ką suteikia valstybinis sveikatos draudimas, ne visuomet užtenka. Didesnių išlaidų tikisi taip pat ir „Aviva Lietuva“ klientė.
„Išlaidos turint nedarbingumą tikrai didesnės. Jos susideda ir iš gijimui reikalingų priemonių, ir iš paprastų buitinių poreikių. Pavyzdžiui, man su lūžusiu blauzdikauliu, tikrai sudėtinga būtų suktis prie puodų, tad maistą užsakau jau pagamintą, o tai tikrai brangiau. Taip pat įsivaizduokite – koja yra įvare, visada ištiesta, o tai reiškia, kad negaliu vairuoti, bet ir pėsčiomis su ramentais ilgiau paėjėti sudėtinga. Gydymas ir bent kokio komforto užsitikrinimas turint judėjimo sunkumų, apskritai labai brangus – tai, kas kompensuojama ligonių kasų, nebūtinai yra geriausias variantas, verčiau būtiniausias, o siekiant patogesnio gyvenimo – verta paieškoti patogesnių įtvarų, judumo priemonių. Paskui seka dar vienas etapas – reabilitacija, svarbus, bet finansiškai skaudus periodas, kurio tikslas – grąžinti visas funkcijas į vietą, pagreitinti grįžimą į normalų gyvenimą. Šį etapą dar tik pradėjau, bet manau, kad jis pareikalaus nemažų išlaidų“, - pasakoja traumą patyrusi moteris.
Baimė patirti traumą ar susirgti: kaip galima sumažinti įtampą?
Anot specialistų, traumos, sveikatos sutrikimai dažnai sukelia didelę įtampą, kuri prie greitesnio organizmo atsistatymo tikrai neprisideda. „Įrodyta, kad žmogaus emocinė būklė daro didelę įtaką ir organizmo sveikatai. Todėl prasta psichinė savijauta gali sukelti net ir fiziškai juntamus simptomus, tokius kaip aukštas kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, neįprasti svorio pokyčiai, depresija, nepaaiškinami galvos skausmai ar odos problemos. Jei žmogus jau turi ligą ar traumą, papildomi negalavimai tikrai sveikatos neprideda“, – pasakoja Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ psichologė Inga Vaidelauskienė.
Išvengti nereikalingos įtampos reikėtų pasiruošiant įvairiems įvykiams iš anksto. „Staigių stresinių situacijų visiškai išvengti nepavyks – prognozuoti ateities įvykių neįmanoma. Tuo tarpu mintyse ir piniginėje būti susidėliojus preliminarų planą „Ką darysiu jeigu kažkas nutiks“ yra pravartu. Modeliuoti situacijas, kai laikinai prarandamas darbingumas, padidėja finansiniai poreikiai, tokių įvykių tikėtis ir žinoti, kokie veiksmai bus jiems nutikus – tikrai gali padėti išvengti didelio streso“, – pataria psichologė.
R. Petrovė teigia, kad vasaros trauma – nėra jos pirmasis ir vienintelis laikinas darbingumo praradimas. „Esu „iškritusi“ iš darbo rinkos ir anksčiau. Puikiai žinau, ką tai reiškia: žemė slysta iš po kojų. Negaliu sakyti, kad ir dabar nebuvo vidinio pykčio dėl įvykio, bet esu optimistė, o ir esu užsitikrinusi finansinę pagalbą tokiems atvejams – jau seniai esu apsidraudusi tiek gyvybės draudimu, tiek dėl kritinių ligų ir traumų. Daug mano pažįstamų sako: „kam reikia to draudimo, kai ligoninės nemokamos“. Tai visiems atsakau – blogos sveikatos niekas neplanuoja. Džiaugiuosi, kad pati mąstau kitaip – žinau, jog nė vienas nesame apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų. Mano gauta draudimo išmoka yra nemaža ir, manau, jos pakaks potrauminei reabilitacijai“, – pasakoja R. Petrovė.
„Aviva“ klientė sako, kad patirta trauma greičiausiai bus juntama ilgai, tą prognozuoja ir gydytojai. Tačiau emociškai, R. Petrovė jaučiasi gerai. „Situacija labai nemaloni, jaučiuosi lyg grįžusi į karantiną – leidžiu laiką namuose. Tačiau yra ir mažų pasidžiaugimo momentų, kurie motyvuoja. Visų pirma, finansai – gauta išmoka tikrai padeda. Taip pat džiaugiuosi, kad darbas – ne fizinis, tad susitvarkysiu. Bet vis pamąstau – o jei žmogaus veikla tokia, kad visą dieną „ant kojų“, o jei santaupos menkos ir jokios papildomos apsaugos nuo nelaimių, būsena tikrai turėtų būti nepavydėtina“, – svarsto R. Petrovė.
Nors ir norėtųsi kuo mažiau galvoti apie nelaimes, R. Petrovės istorija primena – traumai patirti pakanka neatsargios akimirkos. Po jos sunku galvoti apie priežastis, ieškoti sprendimų, todėl labai svarbu visada būti pasiruošus ilgesniam nedarbingumui ir didesnėms nei įprasta išlaidoms. Vienas iš sprendimų – draudimas, kurio išmoka būtų finansinė atrama nelaimės atveju ir užkirstų kelią prastai emocinei savijautai.
