Jonas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) susižeidė dirbdamas sode. Vyras skubiai nuvyko pirkti priemonių žaizdai sutvarkyti, tačiau ten dirbanti vaistininkė greitai sureagavo ir patarė kreiptis į gydymo įstaigą.
„Vieną vasaros dieną pjaudamas žolę netyčia įsipjoviau į pirštą. Nedelsdamas nuvažiavau į vaistinę, kad nusipirkčiau dezinfekcinių priemonių ir pleistrų, tačiau atvykus į netoliese esančią vaistinę ten dirbanti vaistininkė man rekomendavo nelaukti ir nuvažiuoti į ligoninę“, – rašė skaitytojas.
Ligoninėje buvo ne tik susiūta žaizda, bet ir suleistas skiepas nuo stabligės. Dabar vyras perspėja ir kitus – nedelskite ir kreipkitės į specialistus.
„Nuvykus į ligoninę, man susiuvo pirštą ir dar paskiepijo nuo stabligės, kadangi pasakiau, kad pirštą įsipjoviau pjaudamas žolę. Todėl tikrai norėčiau įspėti kitus nenumoti ranka į paprastus įsipjovimus, nesigydyti namuose patiems, o nedelsiant važiuoti į ligoninę. Net baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti, jei būčiau susirgęs stablige...“
Užsikrečiama patekus sporų
Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytojos Justės Latauskienės teigimu, stabligę sukelia bakterija Clostridium tetani. Šia bakterija dažniausiai užsikrečiama į žaizdą patekus bakterijos sporų.
„Jeigu žaizdoje mažai deguonies, tai sporos suaktyvėja, bakterija ima daugintis ir išskirti vieną pavojingiausių gamtoje sutinkamų nuodų – toksiną tetanozpazminą. Iš žaizdos jis per kraujotaką ir limfotaką pasiskirsto po kūną ir pasiekęs nervines ląsteles sukelia stabligės simptomus“, – aiškino gydytoja.
Bakterijos sporų yra plačiai paplitę aplinkoje – dirvožemyje, gyvūnų žarnynuose, todėl gydytoja įspėja, jog net mažiausia nešvaraus daikto palikta žaizda yra pavojinga – katės įdrėskimas arba, pavyzdžiui, įsidūrimas ant žemės gulinčios slyvos šakos spygliu.
Suvalgius Clostridium tetani sporų, jos suaugusiems asmenims nėra pavojingos, bet kūdikiams nereikėtų duoti maisto, kuriame jų gali būti.
„Suvalgytos sporos nepavojingos, nes žmogaus žarnyne yra per daug deguonies joms. Išimtis – kūdikiai iki vienerių metų. Jų žarnyne gali susidaryti sąlygos stabligės bakterijoms daugintis, todėl jiems negalima duoti, pavyzdžiui, medaus, kuriame tų pačių sporų gali būti patekę nuo bičių kojelių. Iš medaus sporų neišplausi, virimas ar kepimas jas irgi mažai veikia. Taip pat stablige neužsikrėsite ir nuo ja sergančio žmogaus ar gyvūno, nes bakterijos lieka sergančiojo kūne, į aplinką neišsiskiria.“
Liga pažeidžia raumenis
Stablige dažniau užsikrečia asmenys, vyresni nei 65 metų, o šalyse, kur skiepai nuo šios ligos nėra prieinami, dažniausiai serga ir miršta vaikai iki 5 metų amžiaus.
„Vyresniame amžiuje skiepai vis rečiau atnaujinami, taip pat dažnesnės mažos traumos sodo darbuose, oda plonesnė, lengviau susidaro sąlygos infekcijai“, – pasakojo J. Latauskienė.
Užsikrėtus stablige, pirmieji simptomai pasireiškia praėjus maždaug 10 dienų ir dažniausiai pasireiškia raumenų susitraukimais, skausmu, kuris, užsikrėtus vietine stablige, po kiek laiko praeina.
„Toksinui pažeidus aplinkinius nervus atsiranda skausmas ir nevalingas stiprus raumenų susitraukimas. Tai gali tęstis savaitėmis, kol imuninei sistemai sunaikinus bakteriją pradės skilti ir jos pagamintas toksinas, tuomet simptomai pamažu irgi praeina. Taip, susirgti tik vietine stablige, pasiseka maždaug 20 proc. užsikrėtusių“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Tačiau likusiems 80 proc. vystosi generalizuota stabligė, kuri pirmiausia paveikia veido raumenis, o vėliau ir kitus kūno raumenis. Maždaug 10 proc. žmonių, sergančių generalizuota stablige, net ir gaudami reikiamą gydymą neišgyvena.
„Likusiems 80 proc. vystosi generalizuota stabligė – pradeda strigti žandikaulis, atsiranda veido raumenų tikas. Greitai atsiranda kaklo nejudrumas, sunkumas ryti. Liga „leidžiasi” žemyn, surakindama krūtinės ir galūnių raumenis. Žmogui kyla temperatūra, kraujospūdis, trinka vidaus organų veikla. Ištinka labai skausmingi viso kūno raumenų spazmai, tokie stiprūs, jog gali lūžti kaulai, plyšti kraujagyslės ar jose sukrešėti kraujas, per juos, jei sąmonė išlieka, žmogus patiria milžiniškas kančias. Tokia būklė gali tęstis savaitėmis ir mėnesiais, jei žmogus išgyvena po to seka ilgas atsigavimo laikotarpis.“
Prevencija – skiepai
Yra kelios stabligės formos, nuo to priklauso ir ligos gydymas. Lengvos formos atveju, leidžiamas imunoglobulinas, antibiotikai, nervų veiklą slopinantys vaistai. Sunkių formų atvejais, taikoma net dirbtinė koma.
„Sunkesnių formų atvejais imunoglobulinas būna leidžiamas net tiesiai į smegenų skysčio kanalus, taikoma „dirbtinė koma”, pajungiant dirbtinės ventiliacijos aparatus, taikant kitą gydymą. Žmogaus sąmonė slopinama dažnai vien dėl to, kad nuskausminamieji mažai efektyvūs, asmuo saugomas nuo mirties ne tik dėl ligos, bet ir iš skausminio šoko. Žmogus maitinamas didelio kaloringumo (pvz.: 4000 kcal) dieta, nes kitaip spazmų metu raumenys išeikvotų energiją ir žmogus mirtų nuo išsekimo pirmiau, nei kitų priežasčių“, – apie gydymą pasakojo J. Latauskienė.
Stabligė – ūminė infekcija, kuria persirgus pasveikstama, o pasveikusieji po šios ligos švenčia antrąjį gimtadienį. Tačiau liekamieji reiškiniai gali kankinti net ir pasveikus.
„Liga gali palikti ilgalaikes pasekmes tiek dėl kūno išsekimo, patirtų vidinių sužalojimų, tiek dėl skausmo ir gydymo paliktos psichologinės traumos. Taip pat, kadangi liga apima kvėpavimo raumenis, laiku negavus medicininės pagalbos dėl deguonies stygiaus gali būti negrįžtamai pažeidžiamos smegenys“, – aiškino specialistė.
Apsaugoti nuo stabligės gali tik skiepai. Jie įeina į vaikų skiepų planą, o vėliau skiepus rekomenduojama atnaujinti kas 10 metų.
„Jeigu asmuo vaikystėje buvo skiepytas, tai sulaukęs ~25 metų gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ar kitą skiepų paslaugas teikiančią įstaigą ir skiepą atnaujinti.
Jei žmogus skiepo nebuvo atnaujinęs ir patyrė traumą, kurios metu atsiradusi žaizda yra palanki stabligei jis yra skiepijamas dažnai kartu su imunoglobulinu nuo stabligės.“
