Dviejų berniukų mama naujienų portalui tv3.lt papasakojo, su kuo susidūrė jos vaikai, o savo ruožtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė, papasakojo, kuo pavojingas šis virusas ir kodėl jis taip sparčiai plinta.
Įtarė stomatitą
Dviejų vaikų mama iki šiol nežino, kur vaikai galėjo užsikrėsti. „Svarstau, kad tai galėjo nutikti atostogaujant pas močiutę – nežinia, gal koks vaiko draugas sirgo, o tėveliai nepastebėjo ir tiek. Itin svarbu stebėti savo vaikus ir pajusti bent menkiausius požymius.“
Moteris pasakoja, kad abu vaikai sirgo apie pusantros savaitės, o viskas prasidėjo nuo mažytės žaizdelės burnoje.
„Viskas prasidėjo nuo nekaltai atrodančios žaizdelės burnoje. Tą dieną kaip tik buvo atvykę pailsėti prie jūros.
Kai sugrįžome, kreipiausi į gydytoją – galvojau, kad stomatitas. Gydytoja tokiai versijai taip pat pritarė“, – prisimena mama.
Skausmas valgymo metu
Vis tik situacija pasikeitė po kelių dienų, kai mama pastebėjo bėrimus. „Su bėrimais nuvykome į priėmimo skyrių – ten vaikams buvo diagnozuotas burnos, delnų ir pėdų liga, kitaip tariant, koksaki virusas.
Sunkiausias bėrimas vaikams buvo burnytėje, nes jiems labai skaudėjo valgymo metu.“
Dviejų vaikų mama pasakoja, kad šis virusas nepaliko jokių komplikacijų.
Priklauso enterovirusų grupei
Savo ruožtu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informacinėje sistemoje neturi duomenų apie susirgusius Koksaki virusu asmenis, nes ši liga neįeina į registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašą.
Koksaki (Coxsackie) virusas priklauso enterovirusų grupei, o enterovirusai gali sukelti įvairaus spektro ir sunkumo ligas ir simptomus žmonėms.
Iš jų dažniausiai pasitaikančios klinikinės išraiškos – karščiavimas, galvos, gerklės, raumenų skausmai, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, akių junginės uždegimas (konjuntyvitas), rankų-kojų-burnos bėrimas.
Koksaki virusui būdingas bėrimas
Kaip naujienų portalui tv3.lt sakė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė, šios ligos simptomai būna įvairūs. Koksaki virusai gali sukelti peršalimo simptomus, bėrimą, rankų-kojų-burnos ligą, herpetinę anginą.
Vaikams nuo 1 iki 7 m. dažnai išsivysto herpetinė angina. Liga pasireiškia karščiavimu, gerklės skausmu ryjant, gausiai išsiskiria seilės, tonzilių srityje atsiranda pūslelės, galimas vėmimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, vaikai atsisako valgyti, skundžiasi nuovargiu.
Karščiavimas tęsiasi 1-4 d., savijauta pradeda gerėti praėjus 4-5 dienoms, visiškai pasveikstama per savaitę. Retais atvejais liga gali komplikuotis aseptiniu meningitu, parotitu.
Herpangina dažniausiai pasireiškia 3-10 metų vaikams. Skausmingos pūslelės ant užpakalinės ryklės sienelių ir tonzilių, karščiavimas, gerklės skausmas yra pagrindiniai šios infekcijos formos požymiai.
Rankų-kojų-burnos liga pasireiškia pūsleliniu ryklės, delnų, padų, tarpupirščių bėrimu. Ligai būdingas karščiavimas, trunkantis 1-2 dienas ir virusinė egzantema.
Apie pusę vaikų, užsikrėtusių koksaki virusu, neturi jokių ligos simptomų. Kitiems užsikrėtus koksaki virusu staiga atsiranda karščiavimas, galvos skausmas ir raumenų skausmai.
Kai kuriems vaikams infekcija gali pasireikšti gerklės skausmu ar pykinimu. Daugumai vaikų karščiavimas trunka apie 3 dienas
.Enterovirusinė infekcija gali pasireikšti nuo lengvos formos, kaip vasaros peršalimo liga, iki aseptinio meningito, encefalito, miokardito ar naujagimo sepsio.
Plinta kontakto metu
Koksaki virusinė infekcija plinta nuo žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu būdu ar sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kvėpavimo takų išskyromis.
Galimas infekcijos plitimas per aerozolius, vandenį. Enterovirusai yra atsparūs aplinkos veiksniams.
Jie ilgai išlieka gyvybingi kambario temperatūroje, išgyvena veikiami skrandžio rūgšties bei virškinimo fermentų.
Sirgti gali įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai serga vaikai ir asmenys su nusilpusia imunine sistema.
Dažniausiai serga vaikai iki 5 metų
Enterovirusinių infekcijų rizikos veiksniais yra prasta sanitarija, higienos įgūdžių stoka, blogos gyvenimo sąlygos.
Didžiausią riziką turinti visuomenės dalis – vaikai iki 5 metų – neturi pakankamo imuninio atsako į infekcijas, neturi ir higienos įgūdžių. Nors nėra pakankamai įrodymų, tačiau naujagimiai greičiausiai užsikrečia po gimimo.
Labiausiai tikėtina, kad naujagimiai užsikrečia nuo motinos ar nuo kitų vaikų. Vakcinos nuo koksaki virusinės infekcijos nėra.
Viruso plitimui riboti ir užsikrėtimo rizikai sumažinti patariama:
kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, prieš maisto ruošą bei pasinaudojus tualetu;
laikytis asmeninės higienos ligos metu: čiaudint ir kosint būtina prisidengti burną ir nosį servetėle
vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis;
neleisti sergančiam vaikui bendrauti su sveikais vaikais;
dažnai valyti ir dezinfekuoti galimai užterštus namų aplinkos paviršius.
