„Gilė Milė tortai“ gimė prieš kone septynerius metus ir iki šios dienos sėkmingai laikosi ir klesti – Vaiva vos randa laisvesnę minutę tarp užsakymų, o dirbant vienai suktis tenka gerokai greičiau, nei turint papildomas rankas. Vis dėlto, tai – jos rankų darbo vaisius, kuris su meile keliauja ant kliento stalo.
Gyvenimas pasikeitė gimus dukroms
Kaip pasakoja pašnekovė, pati namuose niekada nekepdavo skanėstų – nebuvo nei poreikio, nei noro, o ir žinių apie kepinius tuomet nebuvo prikaupusi. Tiesa, pirmieji bandymai suktis virtuvėje vyko dar vaikystėje, tačiau kuriam laikui tai ir teliko gražus prisiminimas iš vėjavaikiško gyvenimo tarpsnio.
„Aš nelabai namuose gamindavau, gal vienintelį, ką atsimenu, tai vaikystėje kepdavau sviestinius sausainukus, turėjom gražių formelių ir man vis pavykdavo ir patikdavo tą daryti, bet namuose nelabai gamindavau“, – šypsosi V. Petrauskienė.
Ir tuomet visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Vaiva džiaugėsi šeimos pagausėjimu, ant rankų tuomet sūpavo pirmagimę, vėliau stebuklingas laukimo metas aplankė dar kartą. Vaikams augant, norėjosi juos palepinti ne pirktiniais, o pagamintais mylinčiomis mamos rankomis skanėstais, tad teko paeksperimentuoti ir išbandyti savo jėgas konditerijoje.
„Kai gimė pirmoji mergaitė, mano dukra, tada kas mėnesį vis po kokį keksiuką ar pyragėlį, kažką skanaus padarydavau. Po truputį, po truputį, žiūriu, kad visai neblogai gaunasi, per gimtadienius jau ir tortus pradėjau daryti“, – pasakojo ji.
Nuo vaikų gimimo ir noro juos palepinti išsirutuliojusi veikla dabar jau traukia ir pačias Vaivos dukras, kurios noriai padeda, jei tik prireikia, visuomet atskuba į pagalbą, o ir pačios jau bando kurti savo šedevrus virtuvėje.
„Vaikai jau didesni, vienai 12 metų, kitai 10, jos jau pakankamai savarankiškos, tai tenka kažkaip suktis, bet trise mums visai neblogai sekasi, ir man kartais atvažiuoja padėti – tai kokią dėžę išlanksto darbe, jeigu skubu ar dar kažką, jos irgi nori įsitraukti. Parnešu joms atskirai priemonių, joms patinka irgi palipdyti ar kažką pagaminti. Namuose pačios prisižiūri visokių receptų ir stengiasi padaryti, nustebinti. Taip kažkaip ir sukamės“, – juokiasi pašnekovė.
Visko mokėsi pati
Viskas, ką gamina V, Petrauskienė, yra jos pačios savarankiškų mokslų vaisius, mat baigusi ji aplinkos inžineriją ir ekologiją, tad nieko bendro ne tik su konditerija, bet ir su maistu neturėjo. Konditerijos moksluose į pagalbą atėjo ne kursai, o įvairiausios maisto gaminimo laidos ir ten išsakomi žinomų konditerių patarimai.
Greičiausiai pašnekovė niekad nepamirš ir pirmojo iškepto torto, kurį prisimindama šiandien juokiasi, kad, lyginant su dabar, jis nebuvo tobulas, bet tąkart buvo skaniai suvalgytas ir visų išgirtas.
„Kepiau vaikų gimtadieniui, aišku, ten buvo labai daug klaidų padaryta, neskaitant to, kaip yra dabar, nes jau ir technologija visai kita torto darymo negu prieš tai. Tai buvo visiškai primityviai cukraus mase uždengtas ir papuoštas keliais atspaustais papuošimais. Dėl pačio skonio, tai, greičiausiai, šokoladinis maskarponės tortas buvo vienas iš pirmųjų, kuriuos gaminau“, – prisimena V. Petrauskienė.
Pradėjus nuo desertų gamybos šeimai ir draugams, viskas rutuliojosi daug greičiau, nei Vaiva tikėjosi – iš lūpų į lūpas keliavęs geras žodis apie jos gaminamus desertus plito kaip virusas. Taip vos po metų desertų gaminimo namuose, Kaune duris atvėrė kepyklėlė, į kurią žmonės gali užsukti atsiimti savo užsakytų tortų ir kitų skanėstų:
„Kadangi buvo didelė paklausa iš pažįstamų, iš draugų ir mes tiesiog pabandėm oficialiai įkurti visą kepyklėlę. Yra atskiros patalpos, kur žmonės gali ateiti atsiimti savo užsakymų, kuriuos užsako telefonu arba internete. Ne namuose kepami tortai, bet gaminama kaip namuose.“
Pamilo kuriamus tortus
O kuo išsiskiria tortas, gamintas kaip namuose? Vaiva patikina, jog skirtumas didelis – juose nėra jokių konservantų ar skonio stipriklių ir kitų nereikalingų medžiagų, todėl kiekvienam drąsiai užtikrina, jog jos tortus gali valgyti nesibaimindami net ir mažiausi smaližiai.
„Labai dažnai būna daug klausimų, iš tėvelių ypač, kur ką tik vaikučiai pradėjo valgyti normalesnį maistą, ne tyreles, klausia, ar čia kažko pridėta, tai tikrai ne, drąsiai duodu ir savo vaikams.
Išskirtinumas gal tame, kad nėra dedama jokių priedų išlaikymui, galiojimo laiko prailginimui arba skonio sustiprinimui, naudojami tie patys produktai, kuriuos gali nusipirkti bet kuri mama ir sau namuose pasigaminti tortuką“, – paaiškino kepėja.
Vaiva šypsosi, kad kiekvienas tortas gaminamas individualiai, tad ir visos detalės gali būti suderinamos, o įsiklausyti į kiekvieną norą leidžia tai, jog moteris pati tiesiogiai bendrauja su klientais ir išklauso kiekvieną jų žodį.
„Skonius galiu pakoreguoti pagal kliento norą, taip ir būna. Pagrinde ta receptūra yra per daug metų kai kurių tortų ir nusistovėjusi, ir pakoreguota, ir patobulinta, nes man irgi yra labai svarbi kliento nuomonė, ne tik išvaizda, bet ir skonis torto, kad jis sugrįžtų, kad jam patiktų ir kitiems rekomenduotų“, – su šypsena pasakoja ji.
Vienas populiariausių – tortas su maskarponės kremu ir uogomis, žavintis daugelį savo lengvumu. Pamėgtas ir „Medutis“, ir šokoladinis tortas su žemės riešutų sviestu, tačiau V. Petrauskienė pabrėžia, kad šis labiau tinkamas suaugusiesiems dėl itin sodraus skonio.
Laiko neskaičiuoja
Pati Vaiva sako, kad vis kartas nuo karto stengiasi atsinaujinti, kad galėtų pasiūlyti kažką naujo ir nustebinti naujais skoniais.
„Dabar jau seniai šiek tiek naujų skonių įvedžiau, reikėtų šiek tiek atsinaujinti, bet stengiuosi kas kažkiek laiko vis naujų tortų skonių įvesti, nes labai daug klientų, kurie grįžta ne po vieną, ne po du kartus, yra, kur dešimtą kartą grįžta. Vieni tik tam tikrą vieną torto skonį užsako ir daugiau kito nenori, o kiti nori išbandyti kažką naujo, tai stengiuosi vis kažką naujo pateikti, bet jau kurį laiką yra nusistovėję skoniai ir jie gana populiarūs“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kiek laiko užtrunka pagaminti tortą ir jį padekoruoti, Vaiva tik gūžteli pečiais – vieno atsakymo čia nėra, nes kiekvienas užsakymas labai individualus. Tačiau ilgiausiai trunka tortą papuošti, nes kai kuriems prireikia ne vienos valandos:
„Jeigu skaičiuočiau su kepimu, tepimu ir laukimu, gali ir visą dieną užtrukti arba parą, turbūt daugiau į papuošimą žiūriu – vienus tortus galima per pusę valandos papuošti, kremu aptepti ir uogytėmis apdėlioti, o, pavyzdžiui, sudėtingiausias buvo tas, kurio vien tik puošyba, nekalbu apie gamybą, užtruko apie 4 valandas.“
Greičiausiai, su puošyba kepėja užtrunka ir todėl, kad jos kuriami tortai prilygsta meno kūriniams, o kai kurie net labai realistiškai atvaizduoja statinius ar, pavyzdžiui, animacinių filmų veikėjus.
Pasitaiko ir nesėkmių
Pirmuosius bandymus dekoruoti moteris prisimena su šypsena, tačiau per daugybę metų sukaupė tiek praktikos, kad net ir sudėtingiausios formos figūrėlės gaminimas dabar einasi lyg per sviestą.
„Pamačiau vienos kepyklos gaminamus tortus, kurie man buvo labai gražūs, nes jau iš užsienio buvo parėjusi mada dideliais cukrinės masės papuošimais dekoruoti. Pas vienus pažįstamus nuvažiavom ir man davė iš molio palipdyti figūrėlę, man visai gerai gavosi ir patiko, tada pradėjau bandyti ir tortus dekoruoti – pirkti cukrines mases ir bandytis.
Patraukė ir viena užsienio laida, ten Amerikos italas kepėjas, Amerikoje gan žymus, sukūręs tokią laidą, kurioje gamina įspūdingus tortus su papuošimais. Žiūri ir pats bandai kažką pagaminti ir padaryti bent į tą pusę, ta laida taip užkabino ir buvo lyg rodiklis, kad įdomu būtų ir man pabandyti kažką naujo“, – prisimena pašnekovė.
Kiekvienas papuošimas, pagamintas iš cukraus masės, yra išpuoselėtas pačios Vaivos rankomis. Moteris viską daro pati viena, todėl ir laikas kartais pasimiršta – kai laukia krūva užsakymų, svarbiausia viską spėti laiku, kad ir kiek tai užtruktų.
Vis dėlto, ji neslepia, jog pasitaiko visko – kartais tenka susidurti su kurioziškomis situacijomis, iš kurių tenka suktis kaip tik išmano, kad užsakovui svarbi diena nebūtų sugadinta.
„Yra buvę tokių užsakymų, kur klientui labai patiko, bet man pačiai kažkas ne taip, kažkas nepatiko. Yra tokių užsakymų, kuriuos padarai ir pati savimi žaviesi, kaip gražu, kaip faina, kaip gerai gavosi.
Yra buvę, tarkim, turėjo būti stati, plokščia figūrėlė fėjos, bet bevežant buvo didelis karštis ir cukraus masė pradėjo tirpti, figūrėlė visa suminkštėjo ir nukrito, tada reikėjo ją paguldyti, suktis iš padėties.
Kartą dažant tortą kažkuris skilo, tada stengiesi sutvarkyti, paslėpti, kad klientui nebūtų sugadinta šventė ir tortas būtų gražus. Yra buvę force majeure, kaip sakau“, – juokiasi V. Petrauskienė.
