Jeigu kasos vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje ir navikas chirurginiu būdu pašalinamas, yra tikimybė pagyti. Ir apskritai, kuo daugiau vėžys pažengęs (užaugęs ir išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio augimą.
Kasos vėžys prasideda, kai normalios kasos ląstelės nustoja tvarkingai dalytis ir ima nevaldomai augti. Šios suvėžėjusios ląstelės gali kauptis į darinį, vadinamą naviku. Augdamas kasos navikas gali pakenkti kasos funkcijoms, peraugti į gretimas kraujagysles bei organus ir galiausiai pasėti metastazių į kitas kūno dalis.
Kasa ir jos funkcijos
Kasa yra virškinimo sistemos organas. Ji yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, ties šonkaulių ir krūtinkaulio apačios sandūra. Kasa yra lapo formos, maždaug 15 cm ilgio organas. Platusis jos galas vadinamas kasos galva, siaurasis – uodega, o dalis tarp jų – kasos kūnu.
Kasa yra didelė liauka. Ji atlieka dvi pagrindines funkcijas: gamina virškinimo sultis ir insuliną. Kasos dalis, kurioje gaminamos virškinimo sultys, vadinama egzokrinine kasos dalimi. Iš jos virškinimo sultys kasos lataku nuteka į dvylikapirštę žarną.
Tulžies latakas iš tulžies pūslės ir kepenų taip pat atsiveria dvylikapirštėje žarnoje šalia kasos latako. Kasos dalis, kurioje gaminamas insulinas ir kiti virškinimui reikalingi hormonai, vadinama endokrinine kasos dalimi. Skirtingose kasos dalyse kilęs vėžys gali skirtingai vystytis ir sukelti skirtingus simptomus.
Kai virškinamas maistas iš skrandžio patenka į dvylikapirštę žarną, kasa išskiria virškinimo sulčių, kurios kasos lataku nuteka į dvylikapirštę žarną ir susimaišo su maistu.
Kasos sultyse esantys fermentai (enzimai) padeda skaidyti maistą į paprastesnius junginius. Šie junginiai plonosiose žarnose įsiurbiami ir patenka į visą organizmą.
Insulinas yra baltyminės kilmės hormonas, kurį išskiria kasos ß ląstelės. Organizmui jis labai svarbus, nes padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Jeigu cukraus kiekis kraujyje padidėja, kasa išskiria daugiau insulino. Cukraus kiekiui sumažėjus insulino gamyba taip pat sumažėja. Jei kasa gamina per mažai insulino, išsivysto diabetas.
Kasos vėžio simptomai ir požymiai
Gydytojai kasos vėžį dažnai vadina „tyliąja liga“, nes iš pradžių jis beveik nesukelia pastebimų simptomų.
O jeigu simptomų ir atsiranda, tai jie būna beveik tokie patys kaip ir kitų ligų, pavyzdžiui, opos ar pankreatito. Kol kas dar nėra tokių tyrimų, kurie padėtų patikimai diagnozuoti vėžį nesant jokių simptomų.
Didėjantį kasos naviką gali lydėti tokie simptomai:
- pageltusi oda ir akių obuoliai, patamsėjęs šlapimas, kūno niežulys ir blyškios išmatos – obstrukcinės geltos požymiai (užsikimšę tulžies latakai);
- skausmas viršutinėje pilvo ar nugaros dalyje;
- skausmingi rankų ar kojų patinimai – dėl susidariusio kraujo krešulio;
- deginimo pojūtis skrandyje ar kiti virškinamojo trakto negalavimai;
- pilvo pūtimas;
- plūduriuojančios riebios ypač stipraus kvapo ir neįprastos spalvos išmatos – nes organizmas blogai įsisavina riebalus;
- silpnumas;
- apetito praradimas;
- pykinimas ir vėmimas;
- drebulys ar karščiavimas;
- nepaaiškinamas svorio kritimas.
Retesni kasos vėžio simptomai:
- navikui pažeidus beveik visas kepenis gali išsivystyti diabetas;
- navikas gali sukelti kasos uždegimą (ūminį pankreatitą) ir stiprius pilvo skausmus.
Kasos vėžiui išplitus į kitus organus gali atsirasti dar kitokių simptomų. Jeigu vieni ar kiti simptomai kelia nerimą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Rizikos veiksniai – tai biologiniai, socialiniai ir kiti aplinkos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai dažnai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia.
Esant vidutinei kasos vėžio rizikai tikimybė susirgti šia liga tik apie 1 %. Tikslios kasos vėžio priežastys kol kas gerai nežinomos, tačiau nustatyta, kad kai kurie veiksniai didina vėžio atsiradimo riziką. Tokie rizikos veiksniai gali būti įgimti arba įgyti.
Šaltinis: iveikvezi.lt
