Šį retą grožį nufotografavo vietos gyventoja Valė Krizonienė, kuri džiaugėsi rudeniniais žiedais. Nepaisant šio stebinančio vaizdo, toks reiškinys nėra naujiena gamtininkams – šiemet Lietuvoje daug kur augalai pražydo neįprastu laiku.
Gamtininkas Salemonas Paltanavičius pasidalino žinia, kad netoliese esančiame Žąslių miestelyje pražydo obelys. Šiemet, kaip ir pernai, daugelis medžių bei krūmų Lietuvoje, įskaitant kaštonus ir šermukšnius, žydėjo antrą kartą.
Anot S. Paltanavičiaus, antrinis žydėjimas dažniausiai būdingas kultūriniams augalams, tokiems kaip vaismedžiai ir dekoratyviniai augalai, kuriuos pasodino žmonės.
Gamtininko komentaras
Šis reiškinys susijęs su šiltu rudens oru ir ilgesne vasaros trukme. Pastaruosius dvejus metus vasariški orai tęsiasi iki pat rugsėjo pabaigos, o šiluma sukuria antrą pavasarį kuris paskatina augalus vėl žydėti.
Naujienų portalas v3.lt kreipėsi į specialistus, S. Paltanavičius paaiškino, kad ilga šiluma sutrikdo augalų pusiausvyrą, ir jie dalį sukauptos energijos panaudoja papildomam žydėjimui. Forzitijos, anksti pavasarį žydintys krūmai, vėl pasipuošė geltonais žiedais, nepaisant to, kad dauguma kitų augalų jau seniai pradėjo ruoštis žiemai.
Daug žmonių klausia, ar šis antrinis žydėjimas nepakenks augalams. Gamtininkai ramina", – dažniausiai žydėjimas įvyksta tik ant kelių šakelių, tad dideliam augalui tai nėra didelė energijos sąnauda.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo pastebėta, kad toks reiškinys neigiamai paveiktų vaisių derlių, tokių kaip obuoliai ar kriaušės. Nors kultūriniai augalai turi polinkį į antrinį žydėjimą, Paltanavičius pabrėžė, kad laukiniai augalai tokių savybių neturi, todėl laukinių šermukšnių antrinis žydėjimas nėra užfiksuotas.
Dalinonių kaime užfiksuotas antrinis svarainių ir forzitijų žydėjimas yra dar vienas pavyzdys, kaip šylantis klimatas gali paveikti augalų elgesį.