Kaip dorotis su šienlige? Simptomai ir naudingi patarimai

Kokie pagrindiniai šienligės simptomai? 

Dažniausiai įvardijami šienligės simptomai, kurie labai menkina gyvenimo kokybę, yra šie:

• Sloga, kuri dažniausiai yra skaidri, gausi, vandeninga ir varvanti;
• Čiaudulys, kuris kartais gali būti labai įkyrus, priepuolinis, itin dažnas;
• Akių simptomai – paraudimas, ašarojimas, niežėjimas, perštėjimas; 
• Gerklės perštėjimas, jautrumas, kartais net skausmas;
• Nosiaryklės perštėjimas ir jautrumas;
• Nosies užsikimšimas, užgulimas, sunkumas kvėpuoti;
• Nuovargis, dirglumas, irzlumas, sunkumas susikaupti ir įsiminti informaciją, miego sutrikimai ir pan. – dažnai tokie simptomai priskiriami pasekmėms, sukeliamoms akių ir nosies simptomų, kurie ypatingai trukdo normaliai gyvenimo kokybei.

Kaip dorotis su šienlige? 

Pateikiame tris pagrindinius kelius, padėsiančius sušvelninti šienligės simptomus ir susigrąžinti kokybiškesnę kasdienybę, dėmesio koncentraciją, gebėjimą mokytis, dirbti ir geriau miegoti:

Kontakto su alergenais vengimas. Visiems asmenims, kenčiantiems nuo žiedadulkių sukeliamos šienligės simptomų, verta visuomet stebėti orus ir žiedadulkių prognozes. Tam pasitarnautų specialios telefoninės programėlės, kurios gali padėti greitai ir lengvai sužinoti apie itin „pavojingus“ laikotarpius, kai žiedadulkių koncentracijos ore itin aukštos. Tuomet buvimo gryname ore reikėtų vengti, nes šienligės simptomai gali sustiprėti ypatingai intensyviai. Taip pat rekomenduojama vengti būti lauke rytais ir sausomis bei vėjuotomis dienomis, kai augalinių dalelių koncentracija aplinkos ore taip pat yra didžiausia. Pabuvus lauke ir grįžus namo visuomet rekomenduojama persirengti, nusiprausti, išskalauti nosies ertmes, akis ir pan. Itin daug žiedadulkių susikaupia plaukuose, tad naudinga išsiplauti galvą po dušu arba bent jau išsišukuoti. Vertėtų neatidarinėti langų automobilyje ir namuose, ypač kai aktyviausiai žydi augalai. Kai tenka daugiau būti lauke augalų žydėjimo sezonu, verta dėvėti veido kaukes, saulės akinius, galvos apdangalus. Oro valytuvai ir specialūs filtrai taip pat gali būti naudingi siekiant apvalyti patalpų orą – kuo mažesnis kontaktas bus su žiedadulkėmis, tuo, tikėtina, bus silpnesni ir šienligės simptomai. 

Vaistiniai preparatai nuo šienligės. Dažniausiai rekomenduojami geriamieji vaistiniai preparatai priklauso antihistaminių preparatų grupei. Senosios kartos antihistaminiai preparatai gali sukelti mieguistumą ir taip pakenkti darbingumui, atidumui, vairavimui, mechanizmų valdymui bei gebėjimui mokytis, todėl būtų geriausia rinktis naujos kartos antihistaminius preparatus, pavyzdžiui, bilastiną. 

Opexa® 20 mg N10 tabletės – slopinimą sukeliančio poveikio neturintis antihistamininis vaistas. Opexa® vartojamas šienligės (kuriai būdingi simptomai yra čiaudulys, niežulys, sloga, užgulta nosis, paraudusios ir ašarojančios akys) ir kitų alerginio rinito formų simptomų slopinimui. Jis taip pat gali būti vartojamas niežtinčių odos išbėrimų (pūkšlių arba dilgėlinės) gydymui. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. 

Be to, gali būti skiriama ir kitų vaistinių preparatų ar jų derinių. Gali būti rekomenduojami vietiniai nosies kortikosteroidai, kurie padeda mažinti uždegiminius procesus ir dėl to palengvina nemalonius simptomus, pavyzdžiui, nosies paraudimą, užgulimą, gleivių skyrimąsi. Jie veikia tik vietiškai, sisteminis poveikis nėra tikėtinas, tad galima vartoti gana ilgai. Prieš purškiamų kortikosteroidų vartojimą ar bet kuriuo kitu paros metu naudinga nosį plauti fiziologiniu tirpalu ar izotoniniu jūros vandeniu, nes toks plovimas padeda pašalinti iš nosies gleivių sankaupas, žiedadulkes ir kitus nešvarumus bei alergenus. 

Taip pat, jei yra ryškūs akių simptomai, gali būti naudingi akių lašiukai, padedantys kovoti su alergijos simptomais. 

Imunoterapija – į vakcinaciją panašus procesas, kuris priskiriamas ilgalaikio gydymo metodams. Specifinė imunoterapija tarsi padeda organizmą po truputį pripratinti prie alergenų. Imunoterapijos metu pacientui reguliariai injekuojamos labai mažos alergeno dozės, kurios palaipsniui didinamos.  Taip tikimasi, kad organizmas, susidūręs su žiedadulkėmis natūralioje aplinkoje, jau nebereaguos taip jautriai, kaip įprastai reaguotų. Šis metodas gali būti svarstomas tuomet, kai kiti būdai nepadeda ir (arba) simptomai itin intensyvūs ir varginantys.

Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.