Lėto virimo puoduose galima gaminti viską – nuo troškinio iki picos, nuo pilnų angliškų pusryčių iki bananų duonos, ir dar daugybės patiekalų.
Deja, nors dažniausiai išplovus puodą po maisto gaminimo jis būna švarus ir blizgantis, kai kuriais atvejais situacija gali būti sudėtingesnė. Jei patekote į sunkiai išvalomo lėto virimo puodo bėdą, nesijaudinkite. Yra pigus ir paprastas būdas jį išvalyti be didelio vargo.
Štai kaip tai daroma:
Jei jūsų lėto virimo puodas nešvarus, pridegė dugnas arba priskreto blyškiai oranžinės spalvos nešvarumų, išbandykite šį metodą. Į puodą pripilkite karšto vandens, įdėkite valgomosios sodos ir balto vyno acto arba obuolių acto, ir šepečiu truputėlį jį patrinkite.
Mišinys turėtų imti putoti. Uždėkite puodą virti valandai ar dviem, o tada jį išskalaukite. Jei jis vis dar neblizga švara, tuomet ir vėl pripilkite to paties mišinio ir palikite dar kelioms valandoms – kol nešvarumai pranyks. Išorinę puodo pusę galite nuvalyti karšta šluoste. Norėdami įsitikinti, ar šis metodas tikrai veikia, nusprendėme patys jį išbandyti.
Štai kas nutiko:
Per naktį lėto virimo puode nusprendėme pasigaminti avižinės košės su cinamonu, persikais ir migdolais. Tai gera mintis, nes nors paprastos avižų košės galima išsivirti per 10 minučių, per naktį lėto virimo puode gaminta košė būna daug labiau kreminė ir tirštesnė, o ne guminė. Be to, galima išsivirti didelį puodą ir palikti šaldytuve visai savaitei. Be to, šaldyti vaisiai dedami į lėto virimo puode gaminamą avižų košę skonį išskleidžia neprarasdami formos. Deja, puode išvirus pusryčius visai savaitei, jis liko labai nešvarus.
Puodą nuskalavome karštu vandeniu ir plovėme kempine – žiūrėjome, ar išsiplaus paprastuoju būdu. Nuo puodo šonų avižos atlipo, bet, kaip įprastai, pervirusios avižos priskreto prie puodo dugno. Paprastai tokią situaciją reikėtų spręsti pasiėmus metalinį šveitiklį – po pusvalandžio intensyvaus darbo situacija būna geresnė. Tačiau šį kartą nusprendėme išbandyti kitokį metodą.
Į puodą, kuris yra gan nemažas, įpylėme pusę puodelio obuolių acto, įbėrėme du šaukštus valgomosios sodos ir truputį šilto vandens.
Šį kartą vietoj kepimo miltelių naudojome valgomąją sodą, nes jos poveikis yra stipresnis. Tiesą sakant, sodos poveikis lyginant su kepimo milteliais yra tris – keturis kartus stipresnis, todėl reakcija su actu būna intensyvesnė. Valgomoji soda padeda pakelti maisto daleles nuo puodo dugno, o acte esanti rūgštis jas ištirpina. Tik įpylus visus ingredientus į puodą iškart akivaizdu, kad kažkas vyksta – puodas ima burbuliuoti.
Tai ar pavyko?
Taip. Prisvilusi košė nuo puodo dugno neatlipo vos tik į jį supylus mišinį, bet ją išvalyti buvo daug lengviau. Ištuštinus puodą kempine jį buvo galima išvalyti labai nesunkiai – storas pridegęs sluoksnis be vargo išsiplovė.
