Nuodu vadinama kiekviena medžiaga, nuo kurios mažos dozės organizmas sutrinka ar net žūva. Nuodinguosius augalus reikia gerai pažinti ir kritiškai vertinti pagal duodamą naudą mūsų poreikiams tenkinti, nes dažnai tokie augalai teikia daugiau naudos nei daro žalos.
Reikia nepamiršti, kad ta pati medžiaga mažomis dozėmis gali veikti kaip vaistas, o didesnėmis – kaip nuodas. Pasidomėkime, kokie nuodingi augalai dažniausiai pasitaiko ir yra auginami sodybose, kaip jie gali pakenkti ir kaip apsisaugoti.
Augalų nuodingosios medžiagos
Nuodingosios medžiagos augaluose atlieka skirtingas funkcijas. Vienos jų sukuria apsaugą nuo žolėdžių, kitos – tai antriniai medžiagų apykaitos produktai, trečios – dėl alelopatijos, t. y. kai augalai dėl tarpusavio konkurencijos „žudo“ vienas kitą. Augalų nuodai pagal skirtingas chemines savybes, struktūrą ir poveikį skirstomi į grupes.
Alkaloidai – tai kartaus skonio kristalinės medžiagos, kurios dažniausiai būna organinių rūgščių druskų pavidalo. Patekę į organizmą, jie greitai tirpsta ir pradeda nedelsiant veikti, todėl greitai pasireiškia ir apsinuodijimo simptomai. Veikia centrinę nervinę sistemą slopinančiai ir jaudinančiai, dauguma jų veikia kaip narkotikai.
Glikozidai – organiniai junginiai, sudėtyje turintys cukringų molekulių ir agliukono. Tai nelakios kristalinės medžiagos, kartaus skonio. Kaip nuodai veikia širdies raumenį, o didelės dozės yra mirtinos.
Saponinai – miltelių pavidalo medžiagos, aštraus ir kartaus skonio. Šių medžiagų ypatybė tokia, kad ištirpusios vandenyje smarkiai suputoja. Per virškinamąjį traktą patekę nuodai dirgina gleivines, sukelia viduriavimą, vėmimą, bet dažniausiai didelės žalos nepadaro, nes jie organizme suardomi. Patekę tiesiai į kraują tirpina raudonuosius kraujo kūnelius.
Eteriniai aliejai – tai organinių junginių mišiniai, dažniausiai lakūs ir kvapnūs skysčiai, kurie stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Įprastai mums asocijuojasi su teigiamomis savybėmis.
Organinės rūgštys – medžiagos, kurios augaluose esti ištirpusių druskų pavidalu. Toksinis poveikis gana silpnas, bet dideliais kiekiais pažeidžia vidaus organus, nes veikia ląsteles deginančiu efektu ir jų apmirimu, o ciano rūgštis paralyžiuoja kvėpavimo centrus.
Toksiniai albuminai – tai baltyminės medžiagos, kurios kaupiamos sėklose, žievėje, retkarčiais kitose vietose. Skirtingi augalai turi specifinius toksinus. Šie nuodai veikia raudonuosius kraujo kūnelius, juos sulipdo ir suardo.
Nuodingi augalai sode
Lietuvoje savaime auga 120 rūšių nuodingųjų augalų, dar apie 200 rūšių yra atvežtiniai, kurių dauguma – dekoratyviniai. Daugiausiai nuodingųjų augalų turi bulvinių, karpažolinių, stepukinių, pupinių, vėdryninių augalų šeimos.
Labai nemaža dalis jų yra auginami gėlynuose, soduose, parkuose net nežinant, kad gali būti mirtinai nuodingi. Susipažinkime su keliais iš jų, dažnai auginamų Lietuvoje.
Kurpelė – nuodingoji karalienė
Kurpelė yra 40–50 cm aukščio augalas plaštakiškai skiautėtais lapais ir šluotą formuojančiais mėlynais netaisyklingos formos žiedais. Visose augalo dalyse kaupiamas toksinas akonitinas, bet daugiausia jo yra šaknų gumbuose.
Šis augalas yra vienas nuodingiausių pasaulyje, gali pakakti tik rankose palaikyti kurpelės gumbus, kad toksinis poveikis padarytų žalos. Palietus augalą ant odos lieka pūslės, o patekę toksinai į organizmą (užtenka 1 g augalo!) sukelia sunkius nervų sistemos veiklos bei virškinimo sutrikimus, sulėtina širdies darbą, ją paralyžiuoja ir net lemia mirtį.
Oleandras – mirtinas grožis
Oleandras yra visžalis daugiametis krūmas ir medis, pailgais odiškais lapais ir į kekes susitelkusiais dideliais žiedais. Nors augalas mėgstamas gėlininkų, dėl puošnumo ir lengvos priežiūros, jis yra mirtinai nuodingas. Visos augalo dalys turi toksinų oleandrino, kornerino ir kitų glikozidų.
Užvalgius šio augalo, atsiranda tokie simptomai kaip mieguistumas, vėmimas, sulėtėjęs širdies ritmas, aritmija, traukuliai, drebulys, sunkūs virškinimo sutrikimai ir net mirtis. Vieno lapelio užtenka stipriai pakenkti vaikui, o šuniui – pribaigti.
Kukmedis – saugokitės nuodingų spyglių
Kukmedis – spygliuotis medis ar krūmas, užaugantis iki 2–10 metrų aukščio stipriai nuodingas augalas. Nuodingos visos dalys, išskyrus vaisių minkštimą ir medieną.
Kukmedis nuodingas dėl alkaloido taksino, kurį prarijus ar įkvėpus medžio dulkių lentpjūvėje patiriamas labai staigus apsinuodijimas: sukeliamas viduriavimas, vėmimas, pilvo diegliai, sąmonės netekimas, paralyžiuojamas kvėpavimas, galiausiai ištinka mirtis.
Gera žinia ta, kad galima valgyti kukmedžio vaisius, jeigu nepraryjamos sėklos, ar kvėpuoti šalia šio krūmo, nes jis neišskiria jokių pavojingų lakiųjų medžiagų.
Hortenzija – cianido šaltinis
Labai dažnai auginamas 1–2 metrų aukščio krūmas, turinti stambias žiedų kekes. Hortenzija nuodinga visomis augalo dalimis, kuriose yra nuodo cianido. Laimei, šio nuodo augalas kaupia nedidelėmis dozėmis.
Jautresni yra gyvūnai ir vaikai, o suaugę žmonės pasižymi didesniu atsparumu. Patekus augalui į virškinimo traktą, atsiranda tokie simptomai kaip vėmimas, sunkus kvėpavimas, mieguistumas, skrandžio skausmas, o blogiausiais atvejais – koma.
Rododendrai – pavojingas net jo medus
Rododendrai yra visžaliai 1–1,5 m aukščio krūmai odiškais lapais, dažnai auginami su spygliuočiais. Rododendrai nuodingi dėl grajanotoksino, esančio visose augalo dalyse, ypač nektare, todėl šiukštu nevalgykite rododendrų medaus ar negerkite lapų arbatos.
Apsinuodijus pasireiškia vėmimas, pykinimas, sunkus kvėpavimas, išsekimas, širdies aritmija ir koma. Rododendrai yra šunims ir katėms nuodingi augalai, jiems užtenka nedidelio kiekio labai stipriai apsinuodyti. Tokį patį nuodą turi ir azalijos.
Narcizai – saldus kvapas gali sukelti nemalonumus
Tai vieni iš dažniausiai auginamų svogūninių gėlių, kurie turi kvepiančius stambius geltonus, baltus žiedus. Narcizo nuodai – likopinas ir narcipoetinas, dėl kurių įvairios augalo dalys yra lengvai nuodingos. Skirtingai nuo kitų toksiškų naminių gėlių, apsinuodijimas narcizais nesibaigia drastiškai net ir naminiams gyvūnams, tačiau reakcijos būna nemalonios.
Jei narcizų puokštė per ilgai stovi kambaryje, gali pradėti skaudėti galvą. Suvalgius 3–4 svogūnėlius atsiranda vėmimas, viduriavimas, nusilpimas, pilvo skausmai, dehidratacija, seilėtekis. Kai kuriais atvejais, ypač naminiams gyvūnams, gali pasireikšti drebulys, traukuliai ir širdies veiklos sutrikimai.
Rūta – tradicinė vaistažolė nuodingomis savybėmis
Rūta yra specifinio kvapo 60 cm aukščio visžalis puskrūmis, plunksniškais lapeliais ir geltonais smulkiais žiedais. Rūtos visose augalo dalyse yra nuodingų medžiagų furanokumarinų, psoralenų, todėl prarijus augalo, jie sukelia mutageninį poveikį ir pažeidžia kepenis.
Didelės dozės sukelia stiprius skrandžio skausmus, vėmimą, kepenų pažeidimus ir mirtį, nėščiosioms sukelia persileidimą, lemia vaisiaus apsigimimus. Jeigu rūtos sulčių patenka ant odos, iškyla pūslės dėl jautrumo UV spinduliuotei.
Rusmenė – ne tik vaistai širdžiai, bet ir nuodai
Rusmenė – tai augalas, užaugantis iki 1,5 metro, turintis lygiakraščius lapus ir į šluotišką kekę susitelkusius varpelio pavidalo žiedus. Rusmenė plačiai žinoma dėl efektyvių vaistinių savybių, tačiau neatidžiai pavartojus augalo ar ruošiant preparatus namų sąlygomis, kyla didžiulis pavojus.
Medžiagos digoksinas, digitoksinas, digitalinas gali veikti kaip nuodai, jeigu praryjami jų turintys rusmenės žiedai, lapai ar sėklos. Apsinuodijus pasireiškia tokie simptomai kaip padažnėjęs širdies ritmas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, skrandžio ir psichikos sutrikimai, galiausiai gali ištikti mirtis. Vaikams apsinuodyti užtenka saujos žiedų, augintiniams – dar mažiau.
Kiti nuodingi augalai
Dauguma dekoratyviniais tikslais auginamų augalų turi nuodingųjų medžiagų, kurios žmogaus sveikatai didelio pavojaus nesukelia, tačiau gali suerzinti odą, akis, ar sukelti alergines reakcijas pavyzdžiui, gebenė, guboja, dilgėlė, pomidorai, juodieji serbentai.
Pavartotos didelės augalų dozės (kai suvalgoma augalo) žalos padaro vakarinė tuja – didelės jos dozės jo prarijus sukelia inkstų ligas, persileidimą nėščiosioms, mėšlungį; ricinmedis – sunkūsvirškinimo sistemos sutrikimai, pupmedis sukelia virškinimo sutrikimus, mėšlungį; snieguolės svogūnėliai – viduriavimą ir vėmimą; sausmedis – vėmimas, viduriavimas, širdies ritmo sutrikimai; ir daugybė kitų augalų.
Ar nuodingi vaisių kauliukai
Dažnai kyla klausimas, ar įvairių vaisių, tokių kaip vyšnių, persikų, abrikosų, nektarinų, slyvų kauliukai yra nuodingi. Labai dažnai kaulavaisiai nuodingąsias medžiagas kaupia sėklų (šiuo atveju vadinamojo kauliuko) branduoliuose, tačiau šis kiekis labai mažas.
Galima teigti, kad vyšnių kauliukai nuodingi, tačiau juos reikėtų sukramtyti ir suvalgyti nemažą jų kiekį, kad pasireikštų toksinis poveikis. Ta pati taisyklė galioja ir kitų kaulavaisių kauliukams ar net obuolių sėklytėms.
Žinoma, čiaumoti šių sėklų nerekomenduojame, nes jos gali sukelti ir kitų problemų, tokių kaip žarnų nepraeinamumas, užspringimo tikimybė (daugiausia vaikams).
Kaip apsisaugoti nuo nuodingų augalų?
Žinoma, pats paprasčiausias būdas – šių augalų nesodinti savo kiemuose, tačiau jų tokia gausybė, kad net sunku atskirti ar visus pažinti. Auginimui galima rinktis mažiau toksiškus augalus, kurie dekoratyvumu panašūs į norimus pasisodinti.
Nuodingus augalus galima pasodinti atokesnėse ir sunkiau prieinamose vietose ar net tokius augalus aptverti. Pasitaiko atvejų, kai gauname tokių augalų „palikimą“, kurie jau auga iš anksčiau, o juos panaikinti nekyla ranka.
Bet kokiu atveju, patartina visada dėvėti pirštines atliekant augalų priežiūros darbus, po priežiūros plauti rankas. Nuodingus vaisius ir uogas surinkti, kad nepasiektų vaikai ir gyvūnai. Vaikus reikia perspėti dėl galimo pavojaus, tačiau naminius gyvūnus apsaugoti sunkiau.
Šaltinis: derlingas.lt
