Etnologas Libertas Klimka papasakojo, kokią svarbą ši diena turėdavo bažnyčiai, ką ji reikšdavo senovės lietuviams ir kokio pavasario šiemet bus galima tikėtis.
Šv. Pauliaus atsivertimo diena
Etnologas savo pasakojimą apie pusiaužiemio svarbą pradėjo nuo to, kokią vietą ši diena užėmė bažnyčioje. Pasak L. Klimkos, sausio 25 dieną minima šv. Pauliaus atsivertimo diena.
Pašnekovas pasakojo, kad jos metu aršus pagonių veikėjas Saulius atsivertė į krikščionybę, o ši diena parodė skirtybę tarp ankstesnio ir vėlesnio šv. Pauliaus gyvenimo.
„Bažnyčia šią dieną mini Sauliaus atsivertimą į krikščionybę, jis buvo aršus pagonių veikėjas, vėliau atsivertęs ir tapęs apaštalu. Čia buvo stebuklas.
Toje istorijoje Saulius jojo į Damaską, nes ten turėjo kažkokių reikalų. Bejojant į Damaską įvyko stebuklas, staiga prasiskyrė debesys danguje, pasirodė Kristus.
Jis spindėjo dangiška šviesa, Saulius išsigando reginio, nukrito nuo arklio ir kai jis patyrė tokį regėjimą, įtikėjo Dievu, tapo krikščionimi, tapo vyskupu ir vėliau apaštalu“, – istorija pasidalijo etnologas.
Pasak L. Klimkos, ši legenda reikšminga tuo, kad tapo bažnyčios būdu savaip paaiškinti pusiaužiemio skirtybės dieną.
„Bažnyčia šitą savo legendą padarė, nes žmonės minėdavo dvi žiemos skirtybės puses. Manyta, kad žiema turi dvi puses: vieną, kurios metu diena trumpėja, antrą, kurios metu diena ilgėja, su viltimi laukiama šiluma.
Tokios skirtybės istorija pasakojama ir bažnytinėje istorijoje. Jos nuorodų galima rasti Vilniuje, šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, nes ten yra dekoras virš pagrindinio altoriaus.
Dekore pavaizduoti apaštalo Pauliaus gyvenimo epizodai. Centrinis – kritimas nuo žirgo, kada dangus prasiskiria ir tarp debesų matosi Kristaus spindesys“, – paminėjo etnologas.
Pusiaužiemio reikšmė senovės lietuviams
Vis tik, pasak L. Klimkos, pusiaužiemis būdavo labiau svarbus ne dėl savo liturginės, o pagoniškosios reikšmės. Etnologas pasakojo, kad senovės lietuviai šią dieną tikrindavo, ar pakaks derliaus, kad išgyventų antrąją žiemos pusę.
Jis pasakojo, kad, visų pirma, būdavo tikrinama, ar pakaks pašaro gyvuliams, mat pusė jo jau turėdavo būti sunaudota per pirmąją žiemos dalį. Šeimininkės tuo tarpu tikrindavo rugių kiekį, būdavo žiūrima, ar jų pakaks išsikepti duonai.
„Na, o tam, kad būtų galima pusiaužiemį paversti įsimintinu, buvo sakoma, kad šią dieną meška verčiasi ant kito šono. Manyta, kad sunkioji metų pusė prakentėta, o tai simboliškai atžymima meškos apsivertimu“, – atskleidė L. Klimka.
Vis tik, kadangi vėliau meškų populiacija Lietuvoje ėmė mažėti, senovės lietuvių išmintis apie meškos apsivertimą buvo pritaikyta barsukui.
Įdomu ir tai, kad senovės lietuviai stebėdavo barsuką ir jo pėdsakus sniege, mat buvo manoma, kad tai gali nurodyti, kokie orai laukia pavasarį.
„Sakoma, kad barsukas išeina pusiaužiemio dieną pasivaikščioti. Manyta, kad jeigu saulė šviečia, tada barsukas išsigąsta savo šešėlio, neina į mišką, gulasi ant to paties šono ir tada ant nugulėto šono ilgai negali miegoti. Tai rodydavo, kad pavasaris greitai ateis.
Saulė per pusiaužiemį – greitas pavasaris, o jeigu būna apsiniaukę, kaip šiemet, buvo ūkanota diena, tai tada barsukas pavaikšto, pavaikšto po mišką, lieka jo pėdučių, tada jis grįžta į savo olą, gulasi ant kito šono ir giliai bei ramiai užmiega. Tada pavasaris vėlyvas ir šaltas“, – paaiškino etnologas.
Koks pavasaris laukia?
Etnologas L. Klimka ir pats šiemet stebėjo orus pusiaužiemio dieną. Pasak jo, pagal šiuos buvo galima spręsti apie tai, kokia žiemos pabaiga ir koks pavasaris lauks.
Įžvalgomis apie pavasarį pasidalijęs profesorius taip pat paminėjo, kad senolių išmintis ir orų stebėjimai šiemet rezonavo ir su meteorologų nuomone.
„Pusiaužiemio orai yra reikšmingi antrai pusei žiemos. Koks oras po pietų – tokia ir bus antroji žiemos pusė. Ypač esu užfiksavęs Dzūkijoje tokių pasakymų.
Antroji dienos pusė per pusiaužiemį kaip ir buvo šilta, bet be saulės, tad žiemos pabaiga bus šilta, bet nebus saulėta“, – įžvalgomis dalijosi L. Klimka.
Taip pat pašnekovas atskleidė, kokio pavasario šiemet lietuviai gali tikėtis. Pasak jo, išgirdę tokias žinias apsidžiaugs tikrai ne visi:
„Šiemet neabejotinai sulauksime vėlyvo ir šalto pavasario. Meteorologai taip pat yra pastebėję, kad jeigu dalis metų būna šilta, kaip dabar žiema, tai gamta vėliau kompensuoja ir atsiunčia šaltį. Tada pavasaris būna šaltas ir šilumos laukimas užsitęsia. Galima tikėtis, kad teks ilgai tikros šilumos laukti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jūsų Tv3,
