Naujienų portalui tv3.lt apie šios vasaros orus sutiko papasakoti etnologas Libertas Klimka.
Specialistas dalijosi, kad pirmoji vasaros pusė iš tiesų patvirtino dar pavasario metu fiksuotus gamtos ženklus apie prognozes.
Jis taip pat atskleidė, kokios prognozės laukia antrosios vasaros dalies metu bei paaiškino, kas tai išdavė.
Pirmosios vasaros pusės prognozės pasitvirtino
Susisiekus su etnologu L. Klimka, jis pasakojo, kad visi pavasario metu parodyti gamtos ženklai, pagal kuriuos anksčiau senoliai spėdavo, kokie orai lauks vasarą, pasitvirtino.
Jis pasakojo, kad sulaukėme permainingų orų, t. y. birželio ir liepos mėnesiais buvo tiek karštų dienų, tiek smarkaus lietaus.
„Galiu pavardinti keletą požymių, kurie tai parodė. Kas pirmas sprogo pavasarį – berželis ar alksnis? Berželis rodo, kad bus šilta ir graži vasara, o alksnis – lietinga. Kiek aš pastebėjau, alksniai buvo pirmesni.
Kitas ženklas yra tas, kur parskridusios pempės suks lizdus, – ant kalvelės ar kur nors šlapesnėje vietoje. Tai rodo, ar gausiai palijus užsems lizdelį vanduo, ar ne. Tad iš to paukšteliai turi Dievo dovaną nuspėti, kas bus“, – atskleidė pašnekovas.
Jis pridėjo, kad taip pat ne tik paukščiai ir augalai turi pajautimą, kokiems orams vertėtų ruoštis, tačiau ir vabzdžiai.
Vieni jų – skruzdės, kurios priklausomai nuo to, kokie orai laukia, pasirenka lizdus sukti aukštesnėje arba žemesnėje vietoje.
„Orus rodo ir tai, kur skruzdėlės lizdus suka: aukštai žolėse ar giliai žemėje. Vėlgi, tai rodo bus sausros ar lietingos dienos. Daug tokių požymių rodė, kad lietaus turėsime daug“, – sakė jis.
Vasaros viduryje orai keičiasi
Vis tik vasarai įpusėjus orai gali kardinaliai pasikeisti. Specialistas L. Klimka iš pradžių pasitelkė mokslą ir paaiškino, kodėl taip nutinka.
Anot jo, jokia staigmena, kad pirmoji ir antroji vasaros pusės skirtingos. Visa tai susiję su ciklonų ir anticiklonų kaita.
„Pažiūrėkime, ką sako mokslas. Jis rodo, kad yra aktyvios Saulės metų, jie sukelia geofizinius įvairius reiškinius, kurie gali turėti įtakos ciklonų ir anticiklonų kaitai.
Šis reiškinys buvo pastebėtas vidurvasaryje, nuo jo pasikeičia orai – ateina arba sausros, arba lietus.
Kodėl taip yra? Atlanto vandenyne, virš Azorų salų, susiformuoja šiltesnio oro besisukantis gūbrys. Tas gūbrys gali pasislinkti į šiaurę arba į pietus, – nuo to priklauso, ar jis atidarys kelią Atlanto ciklonams, kurie yra pritvinkę vandens, ar uždarys jiems kelią ir pas mus prasidės sausros“, – aiškino L. Klimka.
Pasak jo, mūsų protėviai, dar nežinoję apie šiuos reikšmingus meteorologinius reiškinius, jau iš anksčiau buvo pastebėję šią kaitą, dėl to visai neseniai, liepos 10 dieną, buvo minėta 7 brolių miegančių diena.
Anot jo, tuomet pagal šią dieną pasirodžiusį orą buvo sprendžiama, ar bus laukiama sausrų, ar 7 dienas arba 7 savaites besitęsiančio lietaus.
„Žmonės šitą reiškinį yra seniausiai pastebėję dar nieko nežinodami apie ciklonus ar Azorų salas. Žemaičiai šiuos brolius dar vadina „šlapukais“, – atskleidė jis.
Antros vasaros pusės orų prognozė
L. Klimkos pasiteiravus, ko tikėtis iš antrosios vasaros pusės, šis atskleidė, kad šiemet 7 brolių miegančių diena buvo lietinga, tad permainingi orai niekur nesitrauks.
„Šią vasarą galima tikėtis tokio oro, koks pasirodė vakar Vilniuje: ryte saulėta, per pietus lietinga, o vakare vėl saulėta.
Antrojoje vasaros pusėje tokių orų netrūks. Bus ir šiltų dienų, bet vos pora, tad nebus taip, kad pasirinksite atostogas ir lepinsitės saulėje – lietus vis pertrauks atostogas ir privers skaityti daugiau knygų“, – įžvalgomis dalijosi specialistas.
Pasiteiravus jo, ar buvo ir kitų ženklų, kurie patvirtino šias antrosios vasaros pusės prognozes, jis tikino, kad taip. Anot jo, anksčiau senoliams būdavo svarbu stebėti orus, nes tai buvo susiję su ūkio darbų kalendoriumi.
„7 brolių miegančių diena buvo labai svarbi kaimo žmonėms, nes jie turėdavo spėti pasidaryti visus savo darbus laiku. Jau greitai prasidės rugiapjūtė, vadinamoji Škaplierinės šventė, t. y. rugiapjūtės pradžia, o iki šv. Onos, liepos 26 dienos, reiks supjauti rugius.
Šis rūpestis orais yra susijęs su tuo, kad lietaus reikdavo, nes jei būtų stojusi sausra, tai grūdai būtų užaugę nedideli, susitraukę.
Antra vertus, jeigu lietus būdavo gausus, žmonės galėdavo nespėti pasiruošti pašaro gyvuliams, nes jį reikdavo susidžiovinti, o tai anksčiau buvo daroma tik vėjo ir saulės pagalba.
Dėl visų šių priežasčių žmonės įprato iš gamtos požymių nuspėti, koks rytoj bus oras, tad stebėdavo savo aplinką.
Daugybė tokių požymių pasakydavo kaimo žmogui, ko laukti. Štai buvo sakoma, kad jeigu kregždės žemai skrisdavo – vadinasi rytoj lis, jeigu ne – bus sausa, jeigu ant dalgio atsirasdavo rūdžių taškeliai – lis, jeigu pienas melžiant karvę putodavo – lis“, – ženklais pasidalijo ir pokalbį užbaigė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
