yra sveikatos sutrikimas, būtini vaistai. Antra, nėra labai teisingas gydytojų posakis, kad gimdymas, tai ne liga, bet liaudyje - esi viena koja grabe. Nuskaisminimas arba gimdymo pagreitinimas neduodamas, kol gimda neatsidaro iki 4 cm, o iki to gali lipti ant sienų. Mano dukra nuo skausmo rėkė, kiek tik galėjo, kol jau galėjo pagreitinti gydymą. Nežinau, ar tai teisinga taip kankinti moteris, nejaugi nėra kitokių būdų, ypač kai moterys gimdo vyresniame amžiuje pirmą kartą.

Laimingom mamom, kuriom padeda auginti vaika vyras, tevai, aukle depresijos nebuna pagimdzius, dar kai daromas planinis cp ir jokio streso. Mano seses abu planiniai cp, aukles, tevu pagalba ir nulis depresijos.
Nereikia laikyt moteru kazkokiom kvailem, kad nezino kas yra pogimdyvine depresija, dauguma pries pastojant skaito daugybe knygu apie vaiku auginima, potyrius ir visa kita.
Suserga depresija tos, kurios gimde nenoredamos vaiko, tos, kurios grizta su vaiku ir nuliu pagalbos ji auginant, nes vyras iseina ir palieka, tevai patys seni ir nieko negali, mama lieka viena ir tada depresija prasideda.
Mano mama pries gimdant irgi skaite Spoka tais laikais. Gimdymas paverte ja neigalia, komoje ji ir as buvau, tevas padave skyrybom ir isvyko i kita sali. Jei ne senele, nebutu buve kam manes augint. Atsigavus mama jau nebebuvo normali, po gimdymo jai sutriko psichika, o iki jo buvo normali, gera darba dirbo. Taip ir slaugau mama iki dabar, ji turi spec.poreikius, neturejau nei vaikystes, nei paauglystes, tik kruva pareigu, negyvenaų, kaip vaikas, o turejau.
Mano mamai medikai nedare cp sugriove gyvenima ir tevas palikes.
Daug aplink mane mamos, jei gimdymas lengvas, tai daznai nesulaukia jokios paramos is vyro, tie pradeda gert, slaistytis su draugais, ir nebut su vaiku isvis, nors dauguma svaigo, kad rupinsis vaiku, mano tevas irgi mamai ta pati sake.
Ne visos mamos grizusios su kudikiu turi pagalba, kitu tevai ligoti, anytai dzin anukas su savo alkoholiku vyru vos susitvarko, tevai neigalus, kuriuos pacius reik slaugyt, vyrui vienodai kudikis, nors pries tai moteriai sake pades ir rupinsis. Tai ka tokiai mamai daryt ir kas jai pades.
Dauguma moteru paliekamos vienos, vyrams isvis jų vaikai nerupi, tik draugai ir barai terupi jiems. Taip ir atsiranda depresija, kuria sukelia artimuju ir mylimu zmoniu abejingumas, apleidimas, palikimas, kai tu tiesiog niekam seimoje nerupi ir nesi reikalinga ir visiems dzin tu gyva ar mirus.
As pvz.zinau, kad man niekas nepadedu jei pagimdyciau vaika, buciau visai viena, nes vyras pas draugus isleiktu pramogaut, anyta savu problemu turi, mano mama pati neigali su pamperiais, as tureciau nuli pagalbos is ko nors, noriu vaiku, bet bijau, o laikrodis tiksi, nes link 40m.esu ir is baimes vaiku neturiu, nes nesijauciu saugi, neturiu jokio zmogaus, kuriuo pasitikeciau, kas man padetu, visi is manes tenori aptarnavimo, jauciuos, kaip amzina tarnaite visiems nuo vaikystes, net savo visu svajoniu atsisakiau del neigalios mamos. Vyras nemusa, bet eme kazko gert, visa laisva laika skirti tik draugams, as nieko neturiu. Pas psichologus neinu, nes matau, kaip jie rupinasi mano mama, kad ten visiems irgi dzin, gimineje esantis senesned kartos psichiatrai tik juokiasi is moteru, gimineje psichiatre pati gyveno su alkoholiku ir smurtaujanciu vyru. Knygos siek tiek padeda. Bet kai esi link 40m.viskas neatrodo, kad dar gali kazka padaryt, jauciuos per sena viskam, visiskai uzgesau, o vyras gyvena gyvybingas ir laimingas tusais, o as merdeju knygas skaitydama ir mama slaugydama.

Ne tik alaus gėrimas, net puošimas baigiasi tragedija.

Nėra tokios tragedijos, kurios priežastis nebūtų alkoholis.

Prieš 37 metus tikrai man niekas apie depresija nepasakė. Tik kai mano dukrą ištiko tokia problema prieš 8 metus, supratau, kad ir aš kažką panašaus išgyvenusi. Prie ko čia darbai ir vargai????? Paprasčiausiai stipresnės buvo prieš 50 metu moterys. Šiuolaikinės gležnesnes. Bet ar jos dėl to kaltos? Artimieji, parsivežėt namo savo žmoną, dukra, marčią iš ligoninės su naujagimių, ir pirmyn. Susitarkite, kaip padėsite, kuri maisto pagaminsite, kuri namus sutvarkysite, kuri informacijos ieškokite, kaip padėti spręsti problemas, kurios atsiveria vaikeli mamai atrodo neįveikiamos. Skaičiau ir aš spoką ir jauniems tėvams. Ten rasdavau atsakymus, tai nuramindavo.....kas ten Kaune nutiko, tik Dievas žino.....greičiausiai tai buvo stipriau nei depresija....

Labai teisingai pasakyta, ne kūdikių sutiktuves reikia organizuoti, o tiesiog ramiai būti, kauptis, skaityti knygas apie motinystę, kaip kas bus ir ko tikėtis. Dabar gi viskas atvirkščiai - daro fotosesijas su pilvu, paskui lyties atskleidimo ir negimusio kūdikėlio sutikimą švenčia, trankosi po pasaulį, o kai vaikas gimsta, apima baisus suvokimas, kad visos tos rožinės šventės baigėsi, realybė visai kitokia. Tada kai reikia jau būti su vaiku, pradeda skaityti interneto šiukšlyno patarimus arba knygas vieną po kitos, kaip sutarti su vaiku, arba blogiausiu atveju nusižudo iš siaubo. Čia gal nelabai reikėjo savo išsišiepusias nuotraukas rodyti ir knygą reklamuoti - kam didinti prarają tarp realybės ir fantazijos? Jei norite būti kaip draugė ir patarėja, kodėl save pateikiate kaip kažkokį fotomodelį, kuriam viskas ore?

Pirmą vaiką gimdziau 19 metų tai jau žinojau kaip reikės vaikelį ir man jokio sunkumo nebuvo geriau nenusisnekit jei sveika moteris taip nepasielgtu

"Pradėjusi klausytis savo širdies, o ne aplinkinių patarimų"
Nuostabi autorės citata,ir šeip labai geras jautrus ir atveriantis akis straipsnis ypač tiems ir Toms kurios viską žino ale geriau ir visada kita mokina.Linkiu visiems mums kantrybės ir į jaunas mamas ir kudikelius žiūrėkime jautriau.

Teikia pagalbą,bet gal ne už ačiū?Prieš 50 metų,kai man teko su depresija susidurti,vyras man skaitydavo Benjamino Spoko knygą"Vaikas ir jo priežiūra".Atrodė,kad ten viskas apie mane.Pamažu,gerėjant sveikatai,viskas praėjo.Tiesiog nereikia vaizduoti rožinio gyvenimo,nes jis skirtas ne visoms.