Anot V. Buivydo, šlapynės ir pelkės yra neatsiejama ūkininkų turto dalis, susijusi su žemės savininkais.
„Tos šlapynės, kaip matome, yra neprognozuojamos. Žemės ūkio ministerijoje yra specialios programos, skirtos šlapynių priežiūrai. Ūkininkai, prisiimdami įsipareigojimus, turi šias teritorijas nušienauti – nupjauti jose augančią žolę ir ją išvežti“, – sako jis.
Problemos, apie kurias nekalbama
Pasak V. Buivydo, už šlapynių priežiūrą ūkininkams mokama kompensacija-subsidija – 245 eurai už vieną hektarą.
„Dirbdami ūkininkai mato, kad situacija sudėtinga, ypač šylant klimatui ir kai nebeturime šaltų žiemų. Anksčiau, kai žiemos būdavo šaltos ir žemė įšaldavo iki pusės metro, galėdavome drąsiai dirbti tiek su technika, tiek rankiniais būdais – su trimeriais, ant ledo užlipę“, – aiškina pašnekovas.
V. Buivydas atkreipia dėmesį, kad pastarųjų metų praktika rodo, jog žiemos įšalo nebėra, tačiau ūkininkų prisiimti įsipareigojimai vis tiek turi būti įgyvendinti. Jei to padaryti nepavyksta, kyla rizika ne tik dėl įsipareigojimų nevykdymo, bet ir dėl sankcijų, susijusių su aplinkosauginėmis priemonėmis.
„Taip susidaro pavojingos pasekmės ūkininkams. Matome iš įvykių konteksto, kad tokios vietovės yra pavojingos ne tik technikai, bet ir žmonėms“, – priduria jis.
Be to, pašnekovas priduria, kad kai kuriuose ūkiuose yra ganomi galvijai, tačiau tai kelia papildomų iššūkių. Jei laukiniai žvėrys išlaužia aptvarus, gyvuliai gali išbėgti ir, patekę į šlapynes, ne visada sugrįžta. Apie tokius atvejus viešai beveik nekalbama.
„Ši tema tapo dar aktualesnė po įvykio, kai paskendo net profesionalūs kariai. Ūkininkų veikloje taip pat kyla didelių iššūkių, todėl siekiame atkreipti ministro dėmesį.
Vakar susitikome su žemės ūkio ministru ir iškėlėme klausimą, kad tokiose rizikingose veiklose reikėtų daugiau tolerancijos ūkininkams“, – pabrėžia V. Buivydas.
Pavojingos veiklos ūkininkams
V. Buivydas pasakoja, kad ūkininkams, dirbantiems šlapynėse, reikia ne tik nupjauti žolę, bet ir ją išvežti, tačiau pelkių paviršius dažnai būna nenuspėjamas.
„Jeigu nėra įšalo, kas pastaraisiais metais tapo įprasta, technika gali užstrigti ar net skęsti kartu su žmonėmis. Dirbti tokiuose plotuose yra rizikinga, ypač kai pelkės paviršius iš išorės atrodo saugus, tačiau iš tiesų gali būti pavojingas“, – aiškina jis.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad aplinkosaugininkai anksčiau teigė, jog Lietuvoje nėra visiškai identifikuotos visos pelkės, tačiau tai nėra visiškai tikslu.
„Kodėl tai tiesa? Yra atskiros duomenų bazės, kuriomis ūkininkai remiasi deklaruodami pasėlius ir mato, ar žemėse yra pelkė. Tačiau ši informacija ne visada būna tiksli, todėl atsakingi žemės savininkai gali patikrinti papildomose duomenų bazėse, kur matyti, kad kai kurios nelaimės vietos yra įtrauktos į pelkės teritorijas“, – paaiškina jis.
LJŪJS vicepirmininkas sako, kad ūkininkai kartais priversti rizikuoti, nes oro sąlygos ne visada leidžia atlikti reikiamus darbus pagal planą, tačiau tuo pačiu metu jie yra įpareigoti laikytis europinių reglamentų.
„Šiais metais netrukus prasidės pasėlių deklaravimas. Aš prisiimsiu įsipareigojimą sutvarkyti šlapynes iki kitų metų kovo 1 d., tačiau nežinau, kokios bus oro sąlygos ir ar žiema leis šiuos darbus atlikti“, – sako jis.
Vis tik , V. Buivydas tikisi, kad ateityje ūkininkams bus suteikta daugiau galimybių atidėti įgyvendinimą kitiems metams ar net atsisakyti tokių įsipareigojimų, kai susiduriama su netikėtomis klimato sąlygomis, kad būtų išvengta nepalankių situacijų.
Nepakankamai ištirtos teritorijos
Pasak LJŪJS vicepirmininko, ūkininkams šlapynėse ne kartą yra tekę susidurti su sunkiais atvejais, kai technika įstrigo ir ją buvo prireikę traukti net keliais traktoriais.
„Iš pažįstamų žinau atvejų, kai gyvuliai pasileido ir išėjo į šlapynes, tačiau niekas jų nerado. Vėliau buvo pranešta, kad juos matė paskendusius“, – pasakoja jis.
V. Buivydas atkreipia dėmesį, kad šlapynės Lietuvoje nėra visiškai ištirtos. Ūkininkams dažnai kyla nežinomybė, ar jie galės saugiai pereiti teritoriją.
„Eidamas gali įvertinti situaciją, tačiau kai važiuoji su technika, niekada nežinai, kada „pukšt“ ratai ir susmegs, kaip atsitiko su šiuo šarvuočiu. Tai tikrai pavojinga“, – teigia jis, pridurdamas, kad kiekviena šlapynė gali kelti skirtingas rizikas, priklausomai nuo vietos.
Pasak pašnekovo, ūkininkai gerai pažįsta savo žemę ir vertina rizikas pagal savo patirtį. Tačiau net ir paprastiems žmonėms, einantiems grybauti ar uogauti, reikėtų pateikti informaciją apie pavojingas šlapynes.
„Visuomenė turėtų žinoti, kur yra šlapynės, kurios kelia didesnę riziką. Tai svarbu siekiant užtikrinti visų saugumą“, – sako LJŪJS vicepirmininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
