„Saulės poveikis odai sumuojasi visą gyvenimą. Užtenka vos vienos valandos kaitrioje saulėje be tinkamos apsaugos, kad oda jį prisimintų“, – sako gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė.
Ji primena, ką daryti, kad savo oda pasirūpintumėte tinkamai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Aš saulėje nesikaitinu“
Dermatovenerologė sako išgirstanti pacientus sakant: „Aš saulėje nesikaitinu – lankausi soliariume.“
„Nesvarbu, kur įdegėte – jūsų kūną veikia ultravioletiniai spinduliai. Yra moterų, teigiančių, jog soliariume lankosi ne kasdien arba jame neužsibūna – tiki, jog taip sumažina riziką.
Tačiau nuolatinis lankymasis soliariume melanomos riziką padidina net iki 75 proc.“, – įspėja gydytoja.
Tarp jos pacientų – ir žmonės, turintys daugybę apgamų, tačiau taip pat tvirtinantys, jog nesikaitina saulėje.
„Mes vis dar linkę save apgaudinėti, jog sportas lauke, darbas sode, knygos skaitymas terasoje, buriavimas ar tinklinis – ne tas pats, kas degintis. Visiškai nesvarbu, ką jūs veikiate: jūsų odą veikia ultravioletiniai spinduliai“, – pabrėžia ji.
Ankstyvą pavasarį ir vasarą ypač populiaru gaudyti saulės spindulių keliauti į užsienio kurortus.
„Ypač pavojinga, kai šiltuosiuose kraštuose žmonės, norėdami atsigriebti, saulėje leidžia ištisas valandas.
Kodėl skandinavai pasaulyje pirmauja pagal melanomos atvejus? Jie į šiltus kraštus atvyksta išsiilgę saulės.
Juk ir mes, turėdami savaitę atostogų, jas stengiamės išnaudoti maksimaliai, pamiršdami apie augančią riziką susirgti“, – komentavo A. Dumbliauskienė.
Ar pakaks užklijuoti pleistru?
Pasak jos, žmonės klaidingai mano, jog pavojų kelia išskirtinai tik apgamai. Iš tiesų, melanoma gali vystytis tiesiog sveikoje odoje, todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius darinius.
„Klysta manantys, jog pakanka apgamus užsiklijuoti pleistru ir galima nevaržomai kaitintis saulėje – tai saviapgaulė. Nuo saulės spindulių būtina saugoti visą odą“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Pasak jos, tiek lankantis pietų šalyse, tiek laiką leidžiant lauke Lietuvoje, svarbiausia taisyklė – teisingas apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas.
Apsaugines priemones nuo saulės reikia tepti dar būnant namuose: jei tai darysite paplūdimyje, tikėtina, liks neapsaugotų odos vietų, kremas nespės susigerti.
Įprastai labiausiai nudega centimetras virš šortų juostos, taip pat – ausys. Apsaugą nuo saulės atnaujinti rekomenduojama kas dvi valandas, paplūdimyje ypač patogu naudoti purškiamas priemones.
Taip pat svarbu nepamiršti, jog melanoma gali vystytis plaukuotoje galvos dalyje, akyje ar net tarpupirščiuose. Vadinasi, iš namų negalima išeiti be skrybėlės, kepurės ir akinių nuo saulės.
Susirūpina vyresniame amžiuje
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, per metus Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų pačios agresyviausios odos vėžio formos – melanomos – atvejų.
Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ Sveikatos draudimo produkto vystymo ir Rizikos vertinimo vadovas Rimgaudas Staigis pastebi, jog draudimą nuo vėžinių susirgimų dažniausiai renkasi vyresni nei 40 metų žmonės, tačiau, kalbant apie melanomą ar kitą odos vėžio formą, tai gali būti per vėlu.
„Žmonės itin baiminasi onkologinių ligų, nenori galvoti apie scenarijus, jei jomis susirgtų, todėl atidėlioja sprendimus, galinčius palengvinti tiek jų, tiek šeimos situaciją nelaimės atveju.
Tačiau vėžiniai susirgimai, tarp jų – ir melanoma, lengviau gydomi, jei diagnozuojami anksčiau. Todėl ypač svarbu – reguliariai tikrintis ir nenumoti ranka į ankstyvus simptomus“, – sako jis.
Onkologinį susirgimą diagnozavus ankstyvojoje stadijoje, apsidraudusiems nuo vėžinių susirgimų išmokama 10 proc. draudimo sumos išmoka, jei liga pažengusi – visa sutartyje numatyta draudimo suma.
Odos patikros ABCD
Pasak A. Dumbliauskienės, įprastai kabinete žmonės apsilanko norėdami pasitikrinti būtent didžiausius apgamus, tačiau neretai paaiškėja, jog pavojų kelia ne jie.
„Melanoma – klastinga liga. Nedidelis juodos spalvos taškelis, tamsi dėmelė ar smulkus apgamas daugeliui neatrodo reikšmingi, nors dažnai būtent jie signalizuoja apie ligą.
Kadangi melanomą diagnozuoti sudėtinga, skatiname žmones bent kartą per metus pasitikrinti nuo viršugalvio iki tarpupirščių, nepraleidžiant mažiausio darinio, kad ligą diagnozuotume laiku“, – sako pašnekovė.
Gydytojos teigimu, vasarą kiekvienas turėtų sekti savo odos būklę. Tai padaryti lengva pasitelkiant ABCD taisyklę:
A – ar nėra asimetrijos? Ar buvęs apvalus apgamas nepakeitė formos?
B – ar taisyklingi jo kraštai, o gal jie – tarsi pradedantys trupėti?
C – ar apgamas vienos spalvos, ar matyti papildomų?
D – ar darinys nesikeičia, ar didėja?
„Jeigu pastebite apgamą ar kitą darinį, kuris buvo taisyklingas, tačiau pasikeitė, tai yra ženklas, kad būtina pasitikrinti. Ar kintantis apgamas virto piktybiniu, gali atsakyti tik gydytojas“, – sako A. Dumbliauskienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
