Moteris atnaujino seną komodą ir ąžuolinę spintą, kurias įsigijo iš interneto. Įdėjusi daug darbo, rūpesčio ir meilės ji juos pavertė į tikras grožybes.
Ieškojo baldų sodybai
Rita atskleidė, kad poreikis naujiems baldams atsirado tuomet, kai ji įsigijo sodybą. Ji, pasak moters, sena, dėl to baldai turėjo atspindėti šią nuotaiką.
Sodyboje moteris norėjo atrestauruoti svečių namelį, tad tam taip pat reikėjo baldų. Tam ji pasirinko pasitelkti savo idėjas ir žinias.
„Tuomet ir kilo ta mintis, kad svečių namelyje turėtų būti kažkas seno, autentiško, natūralaus ir iš medžio“, – pasakojo Rita.
Po minties sekė žingsnis – radusi internete senus baldus, moteris juos ėmė ir nusipirko. Tiesa, ji pasakojo, jog vienas baldas namuose tilpo, o kitas – ne.
„Viskas susiklostė sava tvarka. Viena nupirkta spinta per savo aukštį netilpo į tą namelį nors ji buvo be galo graži, šviesaus ąžuolo spalvos.
Tai pagalvojau, kad šitoks grožis negali dingti. Tada nusprendžiau ją nusidažyti, bet pirmajam pabandymui pradžioje ėmiausi kitos spintelės, kurią nusidažiau baltai. Pažiūrėjau, kad visai gerai man viskas gaunasi.“
Spintos naujinimas
Po sėkmingojo pirmosios spintelės atnaujinimo, moteris ėmėsi didžiosios ąžuolinės spintos. Pasak jos, tam reikėjo susikaupimo ir kantrybės.
Rita norėjo, kad baldas džiugintų jos akį, dėl to visą restauraciją atliko labai kruopščiai.
„Spintą rinkausi nudažyti baltai. Tad ėmiausi veiksmų, žiūrėjau, kas vyksta. Tuomet išsiardžiau visas detales, nes norėjau išsaugoti metalines dalis, kad liktų autentiškos. Man pavyko“, – pasakojo ji.
Pasak jos, dabar šie baldai surado savo vietas. Kadangi vonia sodyboje yra labai didelė, tai joje šiuo metu moters mažoji spintelė ir didžioji spinta puikiai sutilpo.
„Taip daiktai pakeitė paskirtį ir apsigyveno tos sodybos namo vonioje. Kadangi vonia yra be galo didelė, išklijuota didelėmis, plačiomis plytelėmis, joje man kažkaip trūko tokio akcento.
Kai nusidažiau baldus, pamačiau, kad man jie labai patinka. Tad procesas užsibaigė sėkmingai.“
Baldų naujinimo trukmė
Paklausta, kiek laiko užtruko vieno ir kito baldo restauracija, moteris atsakė, jog skirtingai. Pasak jos, mažajai spintelei, natūraliai, prireikė mažiau laiko nei didžiajai spintai.
„Visa mažosios spintelės gamyba užtruko 2-3 dienas, įskaitant dažų nudžiūvimo procesą“, – pasakojo ji.
Tuo tarpu didžiosios spintos atnaujinimas truko ilgiau. Kadangi moteris yra baldų restauracijos naujokė, norėjo darbą atlikti kruopščiai ir neskubėti.
Ji tikino, kad dar daug ko nežinojo, eksperimentavo, tad jai teko apsišarvuoti kantrybe ir padirbėti ties ja šiek tiek ilgiau.
„Ją dažiau septynis kartus, tad reikėjo kantrybės, daug pastangų, kol gavau rezultatą, kurį norėjau matyti. Tie sudėjimai, susukimai taip pat užtruko, bet kai darbas yra mielas, tai laiko neskaičiuoji“, – šyptelėjo ji.
Vertina kokybiškus baldus
Nors Rita ir turi namuose naujų baldų, visgi, ji pasakojo kad labiau vertina kokybiškus, senovinius baldus.
„Su tokiais senais daiktais aš niekada greitai neatsisveikinu, panaudoju juos antrą sykį“, – sakė ji.
Pasak jos, visai kitoks jausmas yra liesti ir matyti senovinį baldą. Jo masyvumas, didingumas žavi pašnekovę, dėl to ji linkusi juos pasirinkti.
Anot jos, jie taip pat namams suteikia visai kitokią nuotaiką ir tam tikros prabangos įspūdį. Dėl to ji vertina senovinius daiktus.
„Liečiant senuosius baldus tu jauti visai kitą emociją, juk tai medis, masyvas, natūralus produktas. Aš jo net svorį jaučiu, jis suteikia man patikimumo jausmą.
Juo labiau, kad kai tu nudažai seną baldą, jis įgauna naujo daikto kvapą. Tad nuo jo visai nebesijaučia senovės dvelksmas“, – atkreipė dėmesį ji.
Jeigu nemoki daryti, bet tau gerai, tai nesiskelbk visiems.