Iš spalvingų jogurtų indelių ji kuria unikalias dėžutes – ne tik gražias, bet ir tvarias. Kiekvienas jos darbas – tai antrasis gyvenimas medžiagoms, kurios galėjo atsidurti atliekų konteineryje.
Viskas prasidėjo nuo jogurto indelio
Laima pasakoja, kad jau anksčiau yra gaminusi apvalias dėžutes, naudodama pasibaigusios izoliacinės juostos likusį popierių.
Tačiau vieną dieną jogurto indelio forma jai pasirodė patraukli. Kadangi ji jau ne kartą buvo kūrusi įvairius rankdarbius, nusprendė išbandyti kažką naujo.
„Pirmoji dėžutė gavosi gražiai, todėl nusprendžiau tęsti. Man patinka kruopštūs darbai, knibinėtis, kurti. Rankdarbiai mane lydi daugybę metų – mėgstu siūti įvairias smulkmenas, tačiau aktyviau kurti pradėjau prieš maždaug penkerius metus, kai vaikai išvyko ir atsirado daugiau laisvo laiko“, – dalijasi Laima.

Rankdarbiai jai buvo artimi jau nuo vaikystės – ji mėgo kurti atvirutes, dėžutes, verti karoliukus. Prieš metus sūnus atvežė jai jogurto, o Laima iškart pastebėjo patrauklią indelio formą.
Pirmiausia iš jo pagamino mažą vazonėlį gėlei, bet vėliau, nusipirkusi daugiau jogurtų, pagalvojo: „Kodėl gi nesukūrus ir dangtelio?“. Taip prasidėjo jos unikalių dėžučių kūrimo kelionė.
Dėžutės gamybos procesas
Pirmiausia Laima pasiima tuščią jogurto indelį – be dangtelio. Tuomet iš storesnio kartono išpjauna šiek tiek mažesnį nei viršus dangtelį, kad jis lengvai užsidarytų.
Prie dangtelio priklijuoja rankenėlę, kurią pasigamina iš kalendoriaus lapelių – juos susuka į tūtelę, atkerpa reikiamo aukščio ir priklijuoja dangtelio viduryje.
„Svarbiausia, kad dangtelis nebūtų per didelis ar per mažas – jis turi gražiai užsidėti, bet ne per daug laisvai. Tai svarbus etapas, nes nuo to priklauso galutinis vaizdas“, – aiškina moteris.
Kad dėžutė būtų tvirta ir patvari, ji popierinį paviršių padengia statybiniu gruntu. Išdžiūvęs popierius ir kartonas tampa tvirtesni, o tada Laima pereina prie audinio klijavimo – išorinę dėžutės pusę ir dugną apklijuoja pasirinkta medžiaga, tą patį daro ir su dangteliu. Kad audinys gerai priliptų, ji naudoja gausų lipalo kiekį.
Tada prasideda glaistymo etapas – Laima naudoja statybinį glaistą, jį atskiedžia vandeniu iki tirštos košės konsistencijos ir įmaišo klijų lipalo, kad būtų tvirčiau:
„Tepu keliais sluoksniais, leidžiu kiekvienam džiūti, kad paviršius būtų ne tik tvirtas, bet ir glotnus. Tai gali užtrukti, bet verta.“
Kai dėžutė visiškai išdžiūsta, ji pereina prie puošybos – naudodama silikonines formeles ir modeliną, išformuoja dekoratyvinius elementus, pavyzdžiui, gėlytes ar lapelius, ir juos neišdžiūvusius klijuoja prie dėžutės.
Paskutinis etapas – dažymas akriliniais dažais ir lakavimas parketiniu laku, kuris suteikia gaminiui ilgaamžiškumo ir blizgesio.
Kantrybė – svarbiausias aspektas
Laima sako, kad šis procesas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja laiko ir kantrybės, nes dėžutės turi tinkamai išdžiūti tarp kiekvieno etapo.
„Per dieną dėžutės padaryti neįmanoma, nes ji turi džiūti keliais etapais, bet man tai labai malonus užsiėmimas“, – sako moteris.
Ji priduria, kad savo kūrinių neparduoda – viską daro tik sau, nes rankdarbiai jai yra savotiška meditacija, leidžianti pailsėti ir atsipalaiduoti.
Tiems, kurie norėtų išmokti gaminti kažką panašaus, Laima pataria tiesiog pabandyti.
„Svarbiausia – noras. Daugelis pažįstamų klausia, kur aš dedu savo dėžutes. O aš niekur jų nededu – jos man pačiai yra vertingos.
Man šis užsiėmimas padeda atsipalaiduoti, nusiraminti. Jei žmogus turi polinkį į rankdarbius, tereikia pradėti ir bandyti“, – sako ji.
Moteris pabrėžia, kad viską išmoko pati, o didžioji dalis medžiagų yra antrinio panaudojimo – reikia tik kūrybiškai pažvelgti į daiktus, kuriuos daugelis išmestų.
„Mano darbai – iš atliekų, kurias kasdien išmetame, tačiau pritaikius jas tinkamai, jos gali virsti kažkuo gražiu ir praktišku“, – šypsosi Laima.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!