Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.
„Vien tik tokiais tradiciniais rizikos veiksniais, kaip žemas fizinis aktyvumas ar prasta, labai kaloringa mityba, negalime paaiškinti keturis kartus didesnio mirtingumo.
Viena iš mūsų hipotezių buvo, kad galimai psichosocialinis stresas yra vienas iš nepriklausomų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių“, – pasakojo medicinos biologė.
Plaukai parodo, ar patiriate stresą
Plaukus pasirinkta tirti neatsitiktinai – pašnekovės teigimu, kraujyje ar seilėse streso hormono kortizolio koncentraciją galima ištirti tik duotuoju momentu, tai yra, galima ištirti tik ūminį stresą, tačiau ne lėtinį.
„Taip pat, tiriant tradicinius ėminius, labai svarbu yra jų paėmimo laikas, pavyzdžiui, kada imamas kraujas, nes kortizolis turi labai ryškų cirkadinį ritmą, jo koncentracija paros laikotarpiu labai stipriai keičiasi: ryte būna aukščiausia, vėliau vis mažėja ir vidurnaktį pasiekia minimumą.
Kitas dalykas, netgi punkcijos arba adatos dūrio baimė žmogui gali sukelti stresą ir tada kortizolio koncentracija iš karto išauga“, – aiškino dr. E. Mazgelytė.
Plaukai, priešingai nei tradiciniai ėminiai, turi vadinamą ilgalaikę atmintį – kai patiriame stresą, kortizolis išsiskiria į kraują ir per kapiliarus, esančius plaukų folikuluose, patenka į plauką.
„Tiriant plaukų ėminius galime įvertinti kortizolio sekreciją per pastaruosius 1-6 mėnesius, tai reiškia mes galime įvertinti ilgai trunkantį stresą, nes būtent jis yra žalingas sveikatai.
Mes kerpame plaukų sruogą, stengiamės kirpti ją kuo arčiau galvos odos ir pasirenkame tam tikro ilgio plauko segmentą, skaičiuojant nuo galvos odos.
Mes savo tyrime naudojome trijų centimetrų segmentą ir, remiantis prielaida, kad per mėnesį žmogaus plaukai paauga 1 cm, 3 cm plaukų segmente išmatuojame suminę kortizolio koncentraciją, išsiskyrusią per pastaruosius 3 mėnesius“, – kaip vyksta tyrimas pasakojo mokslų daktarė.
Vertinti ir kiti rodikliai
Į tiriamųjų grupę buvo įtraukti 163 jauni ir vidutinio amžiaus vyrai nuo 25 iki 55 metų ir 145 vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys nuo 50 iki 64 metų:
„Šie tiriamieji buvo atrinkti todėl, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje stebime tendenciją, kad širdies ir kraujagyslių ligomis serga jaunesni vyrai ir vyresnės moterys. Moterų atveju paprastai tai yra siejama su menopauze.
Pasirinkome sąlyginai sveikus, šiuo metu lėtinėmis ir ūminėmis ligomis nesergančius tiriamuosius. Dauguma tokių tiriamųjų, nors ir yra sąlyginai sveiki, turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kaip ir kiekvienas asmuo mūsų bendroje populiacijoje.“
Buvo ištirti ne tik pacientų plaukai, tačiau įvertinti ir kiti rodikliai – kūno masės indeksas, liemens apimtis, atliktas bendras kraujo tyrimas, ištirta cholesterolio koncentracija, vertinti tam tikri uždegimo bei oksidacinio streso žymenų rodikliai, taip pat patys pacientai pildė validuotus streso ir nerimo lygio bei miego kokybės vertinimo klausimynus.
„Paprastai tokiuose tyrimuose ir yra naudojami klausimynai, nes tai – paprasčiausias būdas įvertinti, kokį stresą asmuo patiria.
Mūsų tyrimo stiprybė ir buvo tai, kad mes kompleksiškai vertinome streso lygį, naudodami tiek subjektyvius (klausimynai), tiek objektyvius (kortizolio koncentracijos plaukuose tyrimas) streso vertinimo metodus.
Kas yra įdomu, kad visiškai nekoreliuoja tai, ką atsako pats tiriamasis, pildydamas klausimyną, ir tai, ką mes matome išmatavę kortizolio koncentraciją plaukų ėminyje. Matyt, yra sunku įsivertinti savo patiriamo streso lygį“, – apie tyrimą pasakojo pašnekovė.
Tyrimo išvados
Dažniausiai kalbama apie tai, kad mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir sutrikusi lipidų bei angliavandenių apykaita yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Žinoma, prie rizikos veiksnių priskiriamas ir amžius bei genetiniai veiksniai, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo – riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didina ir ilgalaikis, lėtinis stresas.
„Nustatėme, kad padidėjusi kortizolio koncentracija plaukuose, kitaip tariant – aukštesnis streso lygis yra siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais.
Pavyzdžiui, kuo didesnė kortizolio koncentracija, tuo mes stebime didesnę liemens apimtį, kūno masės indeksą, arterinį kraujo spaudimą, pakitusius lipidų apykaitos rodiklius – kuo didesnė kortizolio koncentracija, tuo didesnė ir bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio bei ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija.
Taip pat mes skaičiavome 2021 m. Europos kardiologų draugijos rekomendacijose pateikiamą SCORE2 indeksą, kuris nurodo riziką per artimiausius 10 metų pirmą kartą susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nustatėme, kad kuo didesnė kortizolio koncentracija, tuo indeksas yra didesnis, o tai rodo, kad yra didesnė tikimybė per ateinančius metus susirgti šiomis ligomis“, – tyrimo rezultatus apibendrino dr. E. Mazgelytė.
Taip pat buvo įvertintas dar vienas kompleksinis rizikos veiksnys – metabolinis sindromas. Nustatyta, kad padidėjusi kortizolio koncentracija siejama su didesne rizika susirgti šiuo sindromu, kuris siejamas su apie du kartus didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Patarė, kaip išlikti sveikiems
Tačiau kada stresas yra normali organizmo reakcija, o kada tai tampa bėda? Medicinos biologė aiškina, kad stresas yra normalus dalykas, kurį patiria kiekvienas – tai yra organizmo pusiausvyros sutrikdymas dėl psichosocialinių ar fizinių veiksnių poveikio. Įprastai toks organizmo atsakas padeda prisitaikyti prie pakitusių sąlygų:
„Ūminis stresas yra naudingas, jis „pabudina“ mūsų organizmą, išsiskiria adrenalinas, kuris padidina širdies susitraukimų dažnį, pakelia gliukozės koncentraciją kraujyje, įsijungia vadinama „kovok arba bėk“ reakcija ir tai yra gerai, nes žmogus taip gali sėkmingai įveikti stresą sukėlusią situaciją.
Bet jeigu stresas trunka labai ilgai arba jis dažnai kartojasi, turime lėtinį stresą, įsijungia kiti mechanizmai ir išsiskiria kortizolis, kuris lemia ilgalaikius ir žalingus organizmo pokyčius.“
Ji sako sulaukianti daugybės klausimų, koks yra optimalus streso lygis, tačiau toks neegzistuoja – tai labai priklauso nuo kiekvieno individualios tolerancijos stresui, kurią lemia įvairūs įgimti ir įgyti fiziologiniai ir elgsenos veiksniai.
Ir auksinio patarimo, kaip išvengti streso, nėra. Tačiau dr. E. Mazgelytė pasakoja, kad nors jo negalime išvengti, jį galime puikiai valdyti, į pagalbą pasitelkiant įvairias streso mažinimo metodikas, relaksacines technikas, kvėpavimo pratimus, meditacijas.
„Tiems, kurie nenori užsiimti kvėpavimo pratimais, neranda laiko įvairioms streso mažinimo metodikoms ar relaksacijoms, gali padėti ir fizinis aktyvumas, sportas“, – pataria medicinos biologė.
O kad širdis būtų sveika ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis būtų mažesnė, ji primena, kad būtina palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą, kiek galima sveikiau maitintis ir palaikyti darbo ir poilsio režimą, nes, kaip rodo mokslinių tyrimų rezultatai, didesnė rizika susirgti minėtomis ligomis kyla asmenims, pasižymintiems prastesne miego kokybe.
