Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ Pavelas pasidalijo savo istorija apie tai, kaip nuomojantis butą pirmą kartą gyvenime susidūrė su siaubingomis nuomojamo buto sąlygomis ir tragišku nuomotojo Tomo Griakalovo elgesiu.
Šiandien Pavelas sutiko savo istoriją papasakoti naujienų portalo tv3.lt skaitytojams, įspėdamas, kad visuomet atidžiai rinktųsi patalpų nuomotojus.
Ieškojo patalpų kūrybinėms dirbtuvėms
Kaip pasakojo Pavelas, jiedu su drauge naršydami tinklalapyje „aruodas.lt“ surado skelbimą apie nuomojamą dviejų kambarių butą Lampėdžiuose. Jis pasakojo, kad susisiekė su patalpų savininku T. Griakalovu ir sutarė kovo 17 dieną susitikti ir apžiūrėti patalpas.
„Atvykę apžiūrėti patalpų mes Tomo klausinėjome apie jas. Jis teigė, kad patalpos tinkamos gyventi ir dirbti, šildymas šalčiausiu žiemos metu kainuoja daugiausiai 100 eurų ir labai patiko visiems, kas nuomojosi prieš tai.
Patikėję juo, tą pačią dieną mes pervedėme 200 eurų avansą. Pasakėme, kad kovo 19 dieną iš ryto norime suvežti baldus. Sutartį pažadėjo atsiųsti dienos metu, o jos nesulaukę vakare paskambinome pasiteirauti, kodėl dar negavome sutarties.
Sutartį atsiuntė tik kitos dienos naktį. Ryte atsikėlę pamatėme sutartį, bet nebuvo kada skaityti, nes jau krovėmės daiktus į krovininį automobilį“, – pasakojo jis.
Jis tęsė istoriją pasakodamas, kad kovo 19-ąją, kraustymosi dieną, jie pasirašė sutartį, sumokėjo 410 eurų už nuomą ir 820 eurų už depozitą.
Pavelas tikino, kad nuomotojas jį skubino pasirašyti sutartį, o nors pašnekovas prašė T. Griakalovo apeiti bute esančius baldus, techniką bei pasirašyti daiktų perdavimo aktą, nuomotojas teigė, kad neturi tam laiko, o tik pasirašius sutartį nuomotojas nurodė: „ai, dušas kemšasi“.
„Tą pačią dieną susivežėme daiktus, reikalingus baldus ir besikraustant iš Tomo sužinojome, kad nors sutartyje numatyta automobilio parkavimo vieta, man yra draudžiama statyti automobilį aikštelėje, esančioje šalia namo, kurioje statosi automobilius to paties namo gyventojai, o automobilį galime statyti tik už namo, tiesiog statant jį ant žolės priešingoje namo pusėje, nei yra įrengta namo gyventojų automobilių stovėjimo aikštelė.
Atsiradus pirmiems įtartiniems ženklams, kai buvo tempiamas sutarties atsiuntimas, skubinama pasirašyti sutartį, o sutarties pasirašymo metu vengiama pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą dėl nuomojamose patalpose esančių baldų ir įrangos, aš pradėjau rinkti įrodymus, įrašinėti pokalbius ir stebėti, kas čia vyksta.
Aš pats užsiimu NT ir žinau, kad klientai turi turėti pakankamai laiko susipažinti su sutartimi, išsamiai ją išanalizuoti ir išsiaiškinti visas neaiškias sutarties detales. Aš sutarties pasirašymo metu prašiau, jog apžiūrėtume baldus ir įrangą, tačiau viskas buvo tik skubinama motyvuojant, kad nuomotojas neturi laiko.
Čia iškart man įsijungė savisaugos instinktas. Man iškart mintyse buvo tas kabliukas, kad galimai jis gali paskui kažko norėti, nes nebus įrodymų, kad buvo blogai“, – dalijosi Pavelas.
Didelės elektros sąskaitos
Neilgai trukus Pavelas vėl kreipėsi į nuomotoją, nes pastebėjo, kad elektros skaitikliai sukosi „kosminiu greičiu“.
„Kovo 31 dieną kreipėmės į nuomotoją Tomą el. paštu pateikdami skaitiklių nuotraukas ir teiravomės, kodėl matome didelius elektros skaitiklių parodymus, nors atvežę daiktus jokio šildymo nejungėme, beveik nebuvome patalpose, o gyventi pradėjome tik kovo 23 dieną.
Kovo 27 dieną mes pradėjome fiksuoti elektros parodymus, kadangi pastebėjau, kad už patalpų, kurių dokumentų taip mums Tomas ir neparodė, sutartyje nurodoma, kad nuomojamų patalpų dydis 41,15 kv. m., iš jų šildomų tik 31,69 kv. m., o elektros skaitiklis sugebėjo prisukti elektros 141,57 kw, už 4 dienas buvimo patalpose, nors jas šildant vis tiek yra šalta ir drėgna.
Prieš sudarant sutartį Tomas buvo nurodęs, kad elektra ir šildymas šalčiausiu metu nuomojant jo patalpas kainuoja daugiausiai 100 eurų mėnesiui, o pavasarį apie 50 eurų mėnesiui.
Per 13 dienų, iš kurių nuomojamose patalpose gyvenome 7 dienas, palaikėme minimalų šildymą ir minimalų elektros suvartojimą, tačiau sąskaita gavosi 52 eurai. Į klausimą, kodėl mums nebūnant patalpoje ir viską išjungus suvartojimas gavosi dukart didesnis, nei būnant patalpose, Tomas pasakė: „Nemokėsi – susirinksi daiktus“.
Pasiteiravus, kodėl ir vėdinant patalpas yra didžiulė drėgmė, Tomas sakė nežinąs, o mes nuomojamose patalpose tą pačią dieną aptikome įrenginį – patalpų drėgmės surinkėją.
Noriu pažymėti, kad Tomui supratus, jog dėl didelio elektros sunaudojimo kiekio pradėjome stebėti kiekvienos dienos elektros suvartojimo kiekį, elektros sąnaudos normalizavosi“, – aiškino jis.
Vėliau Pavelas pasakojo, kad nuomotojas prisipažino, kad buvo tokių nuomininkų, kurie už mokesčius sumokėdavo ir 200-250 eurų.
„Mes tada jį informavome, kad dėl tyčia nuslėptų tikrų elektros suvartojimo skaičiaus, parkingo nebuvimo, į patalpas nepakankamo natūralios šviesos patekimo, patalpų per didelio drėgnumo, skruzdžių invazijos ir diskomforto, patalpose netinkamų sąlygų dirbti, gyventi ir bandymo finansiškai pasipelnyti, nebūtume pasirašę sutarties.
Todėl, kaip tarėmės su Tomu prieš sutarties pasirašymą ir numatymą sutartyje, informavau prieš du mėnesius apie planuojamą išsikraustymą.
Pasirašant sutartį dėl nuomos, sutartyje numatėme, jog ketinant išsikraustyti pranešiu prieš du mėnesius, kadangi abiem pusėms tai buvo priimtinas terminas, t. y. per tokį laiką mes galime susirasti kur kitur gyventi, o jam pakankamai laiko surasti kitus nuomininkus“, – dalijosi Pavelas.
Vabzdžiai bute
Nuo kovo 23 dienos Pavelas su drauge jau buvo pilnai susivežę daiktus ir pradėjo naudotis nuomojamomis patalpomis. Vis tik jau kovo 30 dieną pora susidūrė su nemaloniais patalpų gyventojais – vabzdžiais.
„Kovo 30 dieną kreipėmės į nuomotoją Tomą Griakalovą dėl nuomojamose patalpose atsiradusių skruzdžių. Jos lindo iš visur, lindo prie maisto. Buvo didelis diskomfortas ir nemalonu...
Iš pradžių Tomas neigė, jog patalpose yra buvę skruzdžių, bet tą pačią dieną jose radus skruzdėms skirtus naikinti miltelius, nuomotojas pripažino, jog vis dėlto skruzdžių nuomojamose patalpose yra buvę. Taip pat buvo ir tarakonų, net reikėjo kviestis naikintojus“, – aiškino Pavelas.
Jis tikino, kad žvelgdamas į šią situaciją iš dabartinės pozicijos gali sakyti, kad informacija apie vabzdžius patalpose buvo slepiama, o kai potencialūs nuomininkai ateidavo apžiūrėti patalpų – šios būdavo sutvarkomos.
Kivirčai dėl mokesčių
Toliau situacija tik blogėjo. Pašnekovas pasakojo, kad jau sekančią dieną sulaukė iš nuomotojo žinutės, kuria buvo perduotos mokesčių sumos, kurias reikėjo apmokėti.
Pasak Pavelo, skaitant žinutėje nurodytas kainas jiedu nesuprato, kodėl turi mokėti tam tikras sumas. Jis pasakojo, kad vienas iš tokių mokesčių – laiptinės valymas, kurio per Pavelo gyvenimo patalpose laiką nebuvo.
„Vėliau pateikiant sąskaitą, minėtas mokestis už laiptinės valymą buvo ištrintas. Taip pat tarp nurodytų žinutėje mokesčių buvo numatyta, kad už šiukšlių išvežimą kovo mėnesį, kai nuomojomės tik 13 dienų, mokestis yra 9 eurai.
Iškėlus klausimą dėl nesąžiningo apskaičiavimo ir pareikalavus parodyti, iš kur ištraukė tokius mokesčius, Tomas mums parodė savo šiukšlių sąskaitą už mėnesį ir, kur buvo matomas mokestis už šiukšlių išvežimą, buvo nurodyta, kad mokama 11 eurų už 3 konteinerius, o iš mūsų prašoma 9 eurų ir kad mesčiau savo šiukšles toliau į jo konteinerį.
Pareiškėme nepasitenkinimą, kad vėl norima pasinaudoti apmokant beveik visą jų mokamą sumą mūsų sąskaita“, – dalijosi Pavelas.
Pasak jo, viskas tuo nesibaigė. Tuomet nuomotojas kreipėsi į juos, teigdamas, kad vėluojama susimokėti mokesčius ir bus skaičiuojami delspinigiai.
Pavelas pasakojo, kad jiedu su drauge matė, kad nuomotojas elgiasi nesąžiningai. Jis pasakojo, kad norėdamas įsitikinti, kodėl T. Griakalovas neskubėjo pasirašyti baldų ir įrangos perdavimo akto, balandžio 3 dieną įkėlė jam vaizdo medžiagą ir nuotrauką, kuriose buvo užfiksuotas „baisios būklės čiužinys ir keliose vietose sulūžusi lova“.
„Tomas gavęs tokią informaciją nurodė, kad tai mes sugadinome jo nuomojamose patalpose esančią lovą ir išpurvinome čiužinį. Tada mes Tomą informavome, kad pačią pirmą dieną, prieš pradedant nuomotis patalpas, mes viską apėjome, nufilmavome, todėl lova sulūžusi jau buvo, kaip ir išpurvintas čiužinys iki mums pradedant nuomotis, bei pabrėžėme, kad mes niekuo dėti.
Dėl to, kad mes prieš pradėdami nuomotis nufilmavome patalpas ir juose esančius daiktus, Tomas labai supyko, nes suprato, kad pasipelnyti iš mūsų negrąžinant depozito nepavyks. Tada tapome jam nepatogūs“, – aiškino Pavelas.
Pasipylė grasinimai
Tą pačią dieną Pavelas susidūrė su nuomotoju akis į akį. Jis pasakojo, kad jiems su drauge išvykus iš namų, T. Griakalovas susisiekė telefonu nurodydamas, kad dėl svarbių priežasčių Pavelas privalo per valandą grįžti į nuomojamas patalpas.
Tuo metu Pavelas atšaukė susitikimą su klientu ir savo dienos darbus, atvyko į vietą ir jau belipant laiptais jį pasitiko nuomotojas.
„Tomas pasitiko su žodžiais „dabar ruoškis, vyruti“. Tomas užėjęs į nuomojamas patalpas paėmė man duotus raktus, t. y., raktą su pulteliu nuo garažo, kuris gulėjo ant kėdės prie durų, ir nurodė, kad nuo šiol minėti raktai man nebepriklauso, bei kad dabar saugotume savo daiktus, kad jie netyčia nedingtų.
Tomas nurodė man – „dabar išsikraustai“. Paskui taip pat Tomas sakė man – „tau bus tokios blogos sąlygos, kad tu pats nutrauksi sutartį. Nutrauksi sutartį, o aš pasiliksiu depozitą ir dar sumokėsi baudą“, „aš tave imsiu brutalesniais tada būdais, kaip visus“, „aš išnešiu, kad tau niekas nedingtų“, „išsikraustai, kol tavęs neatvažiavo ir neišmetė“, „reiks tave pamokyti“, „tu čia negyvensi, tau bus nepatogu, ar tu nesupranti“, „tu papuolęs ant 1600 neblogi pinigai“, „varyk iš čia, kol neturi pasekmių“, „tu su manim nejuokauk, dar ne tokius iškraustęs, šeimos su vaikais pabėgo“.
Taip pasakęs Tomas išėjo pro duris. Būdamas nuomojamose patalpose girdėjau, kaip garažo vartai, kurie randasi priešais nuomojamų patalpų duris, buvo atidaryti, tada išgirdau smūgį į konstrukcijas.
Nusprendžiau pažiūrėti, kas vyksta, ir išėjus pro duris pamačiau, kad mano dviračio, kuris stovėjo prie nuomojamųjų patalpų durų kartu su kitais laiptinės gyventojų dviračiais, nėra, jis dingęs.
Tomas nurodė, kad nuo šiandien aš savo dviračio laikyti bendro naudojamo patalpoje nebegaliu. Apie galimybę dviratį laikyti bendro naudojimo patalpoje ne tik minėjo atvykus apžiūrėti patalpų, bet ir sudarius nuomos sutartį leido laikyti dviratį nurodytoje patalpoje, o nuomojantis, dėl patogumo Tomas net pagamino ir davė mums raktą, kurio pagalba galėjome atidaryti garažo vartus“, – apmaudo neslėpė Pavelas.
Prireikė policijos įsikišimo
Pašnekovas tikino, kad ir tai nebuvo pabaiga. Jis atskleidė, kad nuomotojas po to vėl sugrįžo į patalpas ir ėmė nešti jų daiktus, o Pavelui išsitraukus telefoną ir pradėjus filmuoti – liovėsi.
Pavelas tikino, kad tuomet sekė kitas T. Griakalovo žingsnis – jis atjungė jiems elektrą tam, kad nuomininkai nebegalėtų dirbti ir gyventi.
„Balandžio 3 dieną Tomas ne tik žodžiais sakė, kad pablogins mums gyvenimo sąlygas, bet ir ėmėsi realių veiksmų atjungdamas elektrą, kad nebegalėtume dirbti, ruošti reikalingus įmonės dokumentus kompiuteriu, naudotis internetu, būtume tamsoje, be šildymo, t. y. šaltyje, be šilto vandens, be galimybės pasigaminti valgyti ar galimybės naudotis kitais buityje reikalingais elektriniais daiktais.
Dėl atjungtos elektros kreipėmės į Tomą, kad įjungtų ir grąžintų pradangintą dviratį pastatant į vietą, kurioje stovėjo iki šiol. Dviračio vertė 1500 eurų.
Kadangi Tomas elektros neįjungė, mūsų darbinė veikla buvo sutrikdyta ir negalėjome dirbti toliau, mes iškvietėme policiją dėl dviračio dingimo, grasinimų ir elektros atjungimo. Tik atvykus pareigūnams Tomas įjungė elektrą ir parašė per „Viber“ programėlę: „atsiprašome už laikinus nepatogumus“.
Pergyvendami dėl savo daiktų, matydami kaip Tomas ne tik grasina, bando daryti psichologinį spaudimą, bet imasi ir daro realius veiksmus blogindamas mums sąlygas dirbti ir gyventi nuomojamose patalpose, galimą bandymą pavogti dviratį, dviračio apgadinimą ir grasinimus – dėl šio įvykio parašėme pareiškimą“, – aiškino Pavelas.
Pareigūnams išvykus iš namų, Pavelas sulaukė el. laiško, kuriame, anot pašnekovo, nuomotojas nesileido į kalbas dėl protingo išsikraustymo termino ir nurodė, kad balandžio 7 dieną jų patalpose nebebūtų.
„Į minėtą el. laišką atrašėme dėl neadekvataus laiko, skuboto vijimo iš nuomojamų patalpų, kad jei grąžins mums depozitą tą pačią dieną, mes skubiai išsinuomosim kitas patalpas, o šias atlaisvinsim iki pirmadienio, bet depozitas nebuvo grąžintas.
Į bandymus susitarti dėl protingo termino, kad galėtume surasti ir išsinuomoti bei galiausiai persikraustyti kitur, Tomas nereagavo“, – tikino jis.
Pavelas pranešė, kad balandžio 4 dieną teko vėl kreiptis į policijos pareigūnus, kadangi siekiant bloginti gyvenimo sąlygas buvo piktavališkai dar kartą atjungta elektra.
Išlupo durų spyną
Pavelo košmaras tęsėsi iki pat balandžio 7 dienos. Jis pasakojo, kad balandžio 5-ąją vakaro metu T. Griakalovas buvo priėjęs prie nuomojamų patalpų durų.
Tai, kas vyko toliau, nustebino net patį pašnekovą. Jis pasakojo, kad nuomotojas pradėjo ranka krutinti durų rankeną, o „atidarius apsimetė, jog atėjo tokiu laiku be jokio įspėjimo pasižiūrėti skaitiklių, nors tai darė prieš dvi dienas“.
Po dešimties minučių atvykęs nuomotojas, priėjęs prie durų, pro kurias turėjo išeiti iš nuomojamų patalpų, išlupo durų spyną, dėl ko patalpose laikyti daiktus tapo nesaugu.
„Taip pat sakant, kad apie atėjimą į nuomojamas patalpas turėjo informuoti, Tomas to nepadarė, jis apsimetė, kad neturi mano kontaktinių duomenų, net telefono numerio, nors visą laiką bendravome telefonu, susirašinėjome žinutėmis. Dėl išluptos durų spynos buvo iškviesti policijos pareigūnai“, – guodėsi Pavelas.
Sekančią dieną, balandžio 6-ąją, pašnekovas vėl susidūrė su nuomotojo nemaloniu elgesiu. Jis pasakojo, kad tada pamatė, kad T. Griakalovas atidarė pakeliamus vartus, esančius šalia nuomojamų patalpų, taip sukuriant priėjimą iš lauko prie nuomojamų patalpų.
Tą pačią dieną nuomotojas užsuko bute vandenį, o jiedu, bijodami dėl savo turto saugumo, išvežė jį į mokamas saugias patalpas.
„Po spynos išlupimo, kitą dieną atlikus daiktų patikrą, pasigedome kai kurių daiktų. Atsižvelgiant į tai, kad Tomas išlupo vieną spyną ir atėmė vienus raktus su pulteliu, galėjo lengvai patekti į mūsų patalpas, pavogė mūsų daiktus ir tikėtina, kad pavogs ar sugadins ir kitus daiktus, užrakinti ir saugiai palikti daiktų šiose patalpose – nebegalėjome.
Dėl pastovių grasinimų ir veiksmų, bijodami, kad vienašališkai be mūsų žinios jis vėl įeis į patalpas ir pavogs ar sugadins kitus mūsų daiktus <...>, nutarėme visus daiktus išsivežti ir parašyti pareiškimą dėl vagystės“, – tolesniais veiksmais dalijosi Pavelas.
Išsikraustymo diena
Po 13 dienų, praleistų nuomojamose patalpose, balandžio 7 dieną iš jų buvo išsikraustyta. Jis pasakojo, kad tos dienos vakarą T. Griakalovas atėjo su nuomos sutartimi ir patalpų perdavimo-priėmimo aktu.
Kadangi įtarė, kad išsikraustymas gali nesibaigti gražiai, Pavelas tuo metu į savo namus pasikvietė žurnalistus, o dėl jų T. Griakalovas iškvietė policiją.
„Paprašius pateikti sutartį ir aktą prie pareigūnų, svečių ir kamerų, jis susidėjo viską į striukės kišenę, atsinešė tuščius lapus, ant kurių ranka surašė perdavimo aktą.
Turime įtarimą, kad jei turi galimybę atjungti elektrą, tai galimai turi galimybę ir prisijungti bei naudotis patalpų, kurias nuomoji, elektra, todėl manome, kad dideli elektros kiekio sunaudojimo rodikliai yra nuomotojo suvartojimas.
Patalpų nuomos sutartis sudaryta apgaulės būdu nuslepiant pagrindinius faktus apie nuomojamas patalpas“, – apmaudžiai tarstelėjo Pavelas.
Jis tikino, kad dabar džiaugiasi palikęs tikru pragaru tapusias išnuomotas patalpas ir įspėja visus būti atsargiais renkantis nuomotoją. Pašnekovas pridėjo, kad balandžio 8 dieną jis taip pat kreipėsi į policijos pareigūnus dėl pavogtų daiktų.
„Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinus savo istorija atsirado ir daugiau nukentėjusių nuo T. Griakalovo. Nukentėję asmenys patys su mumis dalinosi savo patirtimi, kai nuomojosi tą patį ar kitą to paties nuomotojo nuomojamą būstą ir nukentėjo lygiai analogiškomis situacijomis, kai dėl sukurtų nepakeliamų gyventi nuomojamose patalpose sąlygų privalėjo palikti nuomojamą būstą.
Jie taip pat dalinosi savo patirtimi, kai sumokėti depozitai nebuvo grąžinami bei buvo reikalaujama padengti nuostolius dėl neva sugadintos įrangos, baldų ar pačio būsto, nors apie neveikiančią įrangą ar kitus gedimus pats nuomotojas buvo įspėtas tik pradėjus gyventi nuomojamose patalpose“, – baigė pokalbį pašnekovas.
T. Griakalovo atsakymas
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su T. Griakalovu, kuris sutiko telefonu pakomentuoti situaciją. Pateikiame T. Griakalovo komentarą:
„Čia ne pirmas mano nuomininkas, toje patalpoje jis jau ketvirtas ar penktas [gyventojas], bet per tokį trumpą laiką dar tokio neturėjau. [Anksčiau] vienas nuomininkas buvo probleminis, vartojo alkoholį, įvairias medžiagas, bet jis susiprato ir kaip dingo, taip dingo. Taip pat prieš tai šias patalpas nuomojosi įmonė ir jose pusę metų gyveno Vokietijos pilietis. Tada visiškai nebuvo jokių problemų.
O čia papuolė toks pilietis... Pirmas dalykas, jis patalpas nuomojosi kaip juridinis asmuo, o ne kaip fizinis, t. y., ne gyvenimui, o administraciniam naudojimui, dėl to jis manęs klausė, ar galima sudėti papkes, pasakiau, kad galima, nes viskas saugu, yra kameros aplink namą, jokių vagysčių čia nebuvo ir neturėtų būti.
Tuomet tris kartus apžiūrėjęs patalpas jis įsikėlė. Pirmą kartą jis atsiuntė neva darbuotoją, kuri, kaip vėliau išaiškėjo, buvo jo sugyventinė. Antrą kartą po kelių dienų pats atvažiavo apsižiūrėti patalpas.
Dar kitą kartą susitikus su juo priėjome išvadą, kad jis sutinka ir nuomosis. Susitarėme perskaityti ir pasirašyti sutartį, perdavimo aktą. Tada jis atvyko su sutartimi, kuri buvo atsiųsta iš vakaro. Nežinau, ar to laiko buvo pakankamai, ar nepakankamai, kad susipažintų su sutartimi, nes peržiūros laiką buvo galima pratęsti, bet jis sakė, kad viskas gerai, mes pasirašėme sutartį, jis sumokėjo avansą.
Tada jis, gerai nepamenu tą pačią ar sekančią dieną, pradėjo vežtis daiktus (aut. past. – ir baldus). Jis juos vežėsi nuo ryto iki vakaro, pirmyn atgal. Man buvo šiek tiek keista, nes didelė dalis baldų tose patalpose buvo. Ką noriu pasakyti – jis turėjo daugiau nei pakankamai laiko susipažinti su tomis patalpomis, t. y., kokios jos yra – drėgnos, šaltos, tamsios ir t.t.. Viskas yra užfiksuota vaizdo kameromis. Jis, jei neklystu, kovo 19 dieną įsikėlė į tas patalpas.
Savaitę laiko buvo ramybė ir po to jis man parašė, kad jo draugei netinkama, per kieta lova. Man buvo keista, nes ten buvo administracinio pobūdžio patalpos, bet jie ten gyveno kaip šeima, bet tiek to, nereagavau. Pasakiau, kad lovos nekeisime, patalpos yra tokios, kokios yra.
Jis pasakė, kad ant čiužinio yra dėvėjimosi žymės – gumuliukai, atsiuntė nuotraukas. Aš pasakiau, kad jis nenaujas, bet nėra suplyšęs, dėl to nepirksime naujo čiužinio, nes čia nėra kažkokio sulaužymo, nėra, kad būtų netinkamas miegojimui.
Toliau viskas tęsėsi, kai duše nulūžo laikiklis. Jis buvo nepatenkintas, aš pasakiau, kad suklijuotų, o mes tai išskaičiuosime iš nuomos.
Vėliau siuntė juodas skruzdėles. Ten yra pusrūsio patalpa, o kadangi pavasaris, jos pasirodė ir kitoje laiptinėje. Taip jau būna, normalu, tiesiog namą supa miškai. Pasakiau, kad nedelsiant išspręsime, iškviesime naikintojus. Jie atvažiavo ir skruzdės dingo. Visgi, jis viską filmavo ir sistemingai ruošėsi.
Iš principo, aš jam pasakiau, kad nieko neketinu patalpose keisti nebent lūžtų durys ar iškristų langai, t. y., kas kenktų jo buvimui. Pasakiau, kad jis tikriausiai matė sutartį, bet tada jis man išreiškė savo nuomonę, kad neskaitė sutarties. Man tada pasirodė labai keista, kad čia nekilnojamuoju turtu užsiimanti įmonė pasirašė sutartį ir gavau visiškai neadekvatų atsakymą, kad jos neskaitė.
Aš galvojau, kad gal jis juokauja, bet kažkaip praleidau, pagalvojau, kad čia žmogaus problema jeigu jis nesusipažįsta su tuo, ką gauna. Pasakiau, kad jeigu netinka, tai tegul pats pasiremontuoja. Jis man pareiškė, kad jeigu mes čia nieko nedarome, tai jis nutraukia sutartį. Noriu pabrėžti, kad prieš įsikeliant nebuvo ką remontuoti, o tai, kas įvyko jam gyvenant, jau yra ginčytinas klausimas.
Aš pasakiau, kad jeigu nutraukia, tai nutraukia, tuomet teks išsikraustyti. Sutartyje buvo numatytos septynios dienos išsikraustymui, tačiau remiantis žmogiškumo kriterijumi galima sutarti dėl ilgesnio laiko. Jis išsikraustė balandžio 7 dieną. Per tą laiką jis krėtė cirkus mūsų šeimai, kvietė policiją, vaikščiojo po laiptinę, filmavo.
Per tą laiką dingo jo dviratis. Aš jam buvau pasakęs, kad laiptinė yra bendro naudojimo, patalpos valomos, pasakiau, kad nelaikytų ten dviračio. Jis pasakė, kad laikys, kur nori, nes ten yra jo daiktai. Tuomet tvarkant laiptinę [kažkas] pastūmė jo dviratį į kitą vietą, o jis iškvietė policiją, kad neva jo daiktą išmetė. Vėlgi, kamerose yra viskas užfiksuota, perduota policijai, kad dviratis buvo perstumtas.
Pas mus taip pat dažnai dingsta elektra, būna elektros sutrikimų ir sekančią dieną jis pasakė, kad štai tu man išjungei elektrą, neva, kad fiziškai elektrą išjunginėju (aut. past. – tuo metu antrą kartą buvo iškviesta policija).
Trečias atvejis, kai kvietė policiją, buvo, kai buvo išimta bendrų patalpų spyna. Jam buvo pasakyta, kad tu negali užsirakinti [šių patalpų], nes ten yra inžineriniai tinklai ir nelaimės atveju turi būti atrakinta.
Vieną kartą atėjo kaimynė – uždaryta, antrą kartą atėjau aš – uždaryta, trečią kartą atėjau aš – uždaryta. Pagalvojau, kad bus paprasčiausias būdas, jeigu jis neturės užrakto. Aš atėjau, išėmiau užraktą, kad erdvė neliktų rakinama. Tada jis pradėjo mane filmuoti. Na, galvoju, filmuoja tai filmuoja. Aš sau dirbau, jis ėmė sakyti, kad čia sudėti jo daiktai, kad jeigu jie dings, tai turėsime tiek ir tiek mokėti. Aš jam pasakiau, kad jokių problemų, nes viskas filmuojama ir jeigu dings, tai bus labai greitai išaiškinta.
Tada, pasirodo, jau iš ryto [po užrakto išėmimo] prasidėjo šmeižto aktai, jis pradėjo dalintis visokiose grupėse, kad jį čia varo, čia specialiai nori taip padaryti. Aš jam pasakiau, kad išeitų, jis nebegali čia gyventi, nes jam viskas netinka. Pasakiau, kad nutrauktumėme sutartį, kreiptųsi į teismą, imtų advokatą.
Jis vis tiek nėjo, stovėjo ir pasakė, kad gyvens tiek, kiek nori, depozitą išnaudos nuomai. Pasakiau, kad negali išnaudoti, nes sutartys tam ir yra, kad užtikrintų saugumą. Mano manymu, jo tikslas buvo pilnai išnaudoti depozitą ir dar bent kelis mėnesius pratempti.
Jau tada, kai tik atėjo [nuomotis], aš jam pasakiau, kad sutartis sudaroma metams, jis sakė, kad norėtų mažiau, bet pasakiau, kad taip neišeis. Žinodamas, kad nori anksčiau laiko išeiti, turi kitų planų, jis bandė visais būdais be pasekmių išnaudoti depozitą <...>.“
Pasiteiravus apie dideles elektros sąskaitas, T. Griakalovas taip pat pateikė savo atsakymą:
„Elektros sąskaitų skaitiklis yra ten, kur inžineriniai tinklai. Tas veikėjas taip pat matė rodmenis, matė, kad tose patalpose viskas absoliučiai apšiltinta elektra, netgi kranas, kad vanduo būtų šildomas. Jis sakė, kad neva buvo išvykęs dienai ar dviems, o čia pasisuko elektra. Aš minėjau, kad patalpose yra šildomas vanduo, radiatorius, kuriuos gali išjungti, bet jie nuolat buvo įjungti.
Aš jam pasakiau, kad yra rodmenys, pagal juos viską fiksuojame. Pasakiau, kad galime kviesti ekspertą ar elektriką, kuris nustatytų, gal skaitiklis neveikia, blogai rodo. Aišku, dažniausiai skaitikliai arba veikia, arba neveikia, bet kad blogai rodytų, taip nebūna. Visgi, jis neiškvietė jokio eksperto, manęs to irgi neprašė, tad sąskaitos buvo fiksuotos pagal skaitiklius. Jis pats galėjo juos apžiūrėti, nes niekas nebuvo užrakinta, buvo vietoje.“
Galiausiai, pasiteiravus apie tai, ar T. Griakalovas kreipėsi į policiją, jis patvirtino, kad taip:
„Aš kreipiausi į policiją, dabar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižto. Mano žmona buvo atvykusi, [jis] ėmė aiškinti jai, kad mes susimokėsime, jis čia viską padarys, tad [į pareigūnus] dėl grasinimų kreipėsi žmona, kreipiausi ir aš. Žmonai buvo sakoma, kad aš susimokėsiu P. Mešečko įmonei, tai ne pirmas kartas, mums brangiai kainuos. Faktiškai, dabar vyksta trys teisminiai ginčai – dėl grasinimų, dėl šmeižto ir dėl sutarties sąlygų pažeidimo.“
Kauno vyriausiasis policijos komisariatas patvirtino, kad į juos buvo kreiptasi dėl konfliktų tarp nuomininko ir nuomotojo adresu Romuvos g. 57C, Kaunas. Į policiją kreipėsi tiek nuomininkas, tiek nuomotojas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
