Krikštynos įvyko Kauno Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje. Ši bažnyčia ypatinga – joje prieš du metus susituokė Alina ir Žygintas, tad net nekilo idėja apie kitą vietą švęsti šią gražią progą.
Krikšto metu vienerių dar neturinčiam Baliui buvo suteiktas Jono vardas. Alina teigia, kad toks vardas pasirinktas neatsitiktinai – jos ir vyro seneliai buvo Jonai, todėl nusprendė, kad ir jie patys per Jonines nori turėti savo Jonuką.
„Mes mėgstame jaukias šventes, o per savo darbų maratoną galėjau namų kieme savaitę ruoštis vis po truputį pribėgant prie savosios šventės. Turime didelį kiemą, visad norėjome kokios kiemo šventės, bet mūsų abiejų gimtadieniai rudenį ir žiemą, todėl sakėme, kad jau krikštynas tikrai švęsime kieme!“, – sako Alina.
Krikštynų planavimas užtruko keletą mėnesių: pamažu buvo planuojami visi šventės akcentai. Kadangi pačiai moteriai tenka dirbti su šventėmis, tad susitarti dėl šventinių paslaugų nebuvo sudėtinga: keletas skambučių ir jau turėjo stalus, kėdes, indus, maistą ir kitus šventės įgyvendinimui reikalingus dalykus.
„Šventę įgyvendinti padėjo draugai, šeima, kaimynai, visi dirbome vienu klausimu. Šventę fotografuoti sutiko fotografė Viltė Ulinskaitė“, – džiaugiasi Alina.
Krikštynų nuotraukose matyti, kad ne tik tėvai, bet ir visi šventės dalyviai pasipuošę šviesių tonų ir atspalvių drabužiais. Tai – ne atsitiktinumas.
„Šventėje dalyvavę svečiai kvietime rado prašymą apsirengti šviesiai, nes ir vizija krikštynų juk yra šviesi. Griežtos temos nebuvo, tiesiog , jauku, šviesu, nuoširdu, vyravo natūralios spalvos, gamta“, – šypteli ji.
Alina krikštynų nuotraukų kampeliui pasirinko šiaudines dekoracijas, nes vienas iš jos norų buvo organizuoti tokios tematikos šventę, tačiau, deja, vestuvėms žmonės jos nesirenka.
„Aš mėgstu rusvą spalvą! Kodėl nepasinaudoti metų laiku, kai pusė dekoracijų tiesiog auga pievose!“, – sako ji.
Nors paskutinėmis minutėmis Alina jau nebetikėjo, kad pavyks įgyvendinti visus savo planus, tačiau šventė buvo tokia, kokios norėjo ir dar daugiau.
„Aišku, daug lėmė, kad mums pasisekė su oru, nes kitu atveju būtų buvę ne taip gerai“, – juokiasi moteris.
Pasak jos, tokia šventė namų kieme turi savų privalumų ir trūkumų. Didžiausias privalumas buvo tai, kad šventei ruoštis buvo galima pamažu, panaudoti kažką iš namų, vis pridėti ir atnešti naujų akcentų.
Alina teigia, kad vienintelis trūkumas buvo tai, kad buvo tikrai daugybė tvarkymosi.
„Iš tiesų, kaip daug kas sakė, reikėjo daryti krikštynas restorane ir būtų kainavę dar mažiau: sutinku, bet kviesdami svečius į šeimos šventę ir norėjome, kad pastebėtų, jog į šventę įdėjome daug širdies, kad šventė mums rūpi ir stengėmės sukurti jaukią atmosferą visiems šventėms dalyviams“, – sako Alina.
