Šis kartas taip pat nepaliko abejingų – internautai suskubo aptarinėti kiekvieną nuotraukos detalę, o tai sukėlė daugybę reakcijų – nuo palaikančių nuomonių iki aršių diskusijų. Ši situacija dar kartą parodė, kaip stipriai visuomenė domisi viešų žmonių asmeniniu gyvenimu ir kaip santykių aptarinėjimas tampa masiniu reiškiniu. Bet kodėl mus taip traukia svetimos meilės istorijos?
Visuomenėje dažnai tampa įprasta aptarinėti viešus asmenis, jų asmeninį gyvenimą ir santykius, tarsi tai būtų scena, kurioje kiekvienas gali reikšti nuomonę ir ieškoti detalių, nepaisant asmeninės erdvės ir privatumo.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su psichologu, psichoterapeutu Gediminu Navaičiu, kuris plačiau paaiškino, kaip viešas žmonių aptarinėjimas veikia visuomenę.
Daugelis ieško sąjungininkų
Psichoterapeutas G. Navaitis teigia, kad visi žmonės bręsta, tačiau vaiko, paauglio ir suaugusiojo gebėjimai pastebimai skiriasi. Brendimo procese yra tam tikri etapai, kuriuose žmogus turi suvokti skirtumus tarp įvairių savo psichikos dalių.
„Pirmasis įvyksta kūdikystėje – tai savęs atskyrimas nuo aplinkos, nes iki gimimo jis buvo su ja susiliejęs. Vėliau žmogus mokosi skirti savo jausmus nuo racionalių įžvalgų“, – pabrėžia psichoterapeutas.
G. Navaitis tai iliustruoja tokiu pavyzdžiu: jei žmogus išgirsta neigiamą nuomonę apie asmenį, kuris jam patinka, jo reakcija priklauso nuo raidos etapų, kuriuos jis yra praėjęs.
„Jeigu žmogus yra įsisąmoninęs raidos etapus, jis geba atskirti savo jausmus nuo racionalių išvadų ir atsakys: „Taip, žinau jo trūkumus, bet jis man patinka“, – aiškina psichoterapeutas.
Tuo tarpu žmogus, kuris šių etapų nėra praėjęs, reaguos kitaip: „Man patinka šis žmogus, vadinasi, jis yra geras, nes blogas žmogus man nepatiktų.“
G. Navaitis sako, kad tas žmogus, kurio raida yra nepilna, nesistengia spręsti problemų, o siekia rasti sąjungininkus. Todėl jis nesprendžia šeimos konfliktų, o ieško, kas jį palaikytų.
Ką tokie veiksmai pasako apie komentuojančius?
Pasak psichoterapeuto, brandus žmogus gyvena savo gyvenimą, tačiau absoliuti branda yra retas idealas, kurį pasiekia nedaugelis.
„Kiekvienas gali įsivaizduoti kokią nors išimtį ir užduoti sau paprastą klausimą – ar jis komentuotų kokios nors šeimos problemas? Nebent apibendrintai, siekdamas pamatyti bendresnius dėsningumus, bet ne aptarinėdamas konkrečią šeimą“, – sako jis.
Anot G. Navaičio, nebrandus žmogus dažnai gyvena ne savo, o svetimomis emocijomis ir lengvai į jas įsitraukia.
„Galiausiai, nereikėtų pamiršti, kad niekas nėra tobulas. Kartais lengviau prie kavos puodelio paplepėti ir pasidalinti nuomonėmis apie kitus, nei nuoširdžiai kalbėtis apie tai, kas iš tiesų rūpi – savo jausmus ir išgyvenimus“, – aiškina psichoterapeutas.
Paklaustas, ar nuo tokių dalykų reikėtų atsiriboti, G. Navaitis pabrėžia, kad visi klystame, tačiau verta laikas nuo laiko savęs paklausti: „Kaip mano vietoje elgtųsi brandus, išmintingas žmogus?“
„Kartais šis klausimas padeda rasti atsakymus. Vargu ar galėtume teigti, kad išmintingas žmogus pultų komentuoti nepažįstamų žmonių emocinius konfliktus. Tokiu atveju, nebent turėtų ką nors iš tiesų prasmingo pasakyti“, – sako jis.
Pasak psichoterapeuto, kiekvienas, skaitęs komentarus internete, pastebi, kad 90 proc. jų – tai tiesiog pritarimas arba nepritarimas, o ne bandymas suprasti situaciją.
„Jeigu mūsų visuomenėje tai būtų didžiausia problema, situacija būtų labai gera. Tačiau tai rodo, kad dažnai nesugebame atkreipti dėmesio į esminius dalykus – ir tai būdinga visoms šiuolaikinėms visuomenėms“, – pabrėžia G. Navaitis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
