Kelių eismo taisyklės numato, kad su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, o nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
Pernai rugsėjo mėnesį pradėjusiame veikti interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“ , kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų – apie pamiškėse paliktas padangas.
Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas
Paprastai padangas vairuotojai keičia autoservisuose, todėl ten jie gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia.
Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.
Neribotais kiekiais automobilines atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama.
Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.
Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos. Atkreipiame dėmesį, kad tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Gresia piniginė bauda
Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne.
Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.
Didelių gabaritų transporto priemonių padangų tvarkymas
Didelių gabaritų transporto priemonių: traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų.
Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams.
Vilkikų, autobusų padangos taip pat surenkamos. Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekos, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus.
Pasitaiko atvejų, kai gyventojas nusipirkęs žemės sklypą jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų.
Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.
Reikalavimai padangų importuotojams ir gamintojams
- Prevenciniais patikrinimais, kuriuos vykdo aplinkosaugininkai, siekiama, kad padangų importuotojai, vykdytų jiems pavestas prievoles:, ar padangų gamintojai, importuotojai yra užsiregistravę Gamintojų ir importuotojų sąvade ne vėliau kaip 1 darbo dieną prieš pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekiant padangas;
- ar padangų gamintojai, importuotojai Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) vykdo gaminių / pakuočių apskaitą, formuoja suvestines bei Aplinkos apsaugos agentūrai teikia metines ataskaitas vadovaudamiesi Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklėmis;
- ar padangų keitimo veiklą vykdantys asmenys, susidariusias padangų atliekas perduoda galutiniams ir tokias atliekas tvarkyti teisę turintiems atliekų tvarkytojams ir turi tai patvirtinančius dokumentus, (pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data) ir laikyti juos Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytą terminą;
- ar veiklos vykdytojas turi sudaręs rašytinės formos sutartis su teisėtais ir galutiniais atliekų tvarkytojais;
- ar padangų keitimo vietoje nėra prikauptų didelių kiekių netinkamų naudoti padangų, kurios gali kelti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai (pvz., gaisro metu);
- ar veiklos vykdytojas vykdantis transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą vykdo negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse);
- ar veiklos vykdytojas, vykdantis transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto darbus vykdo atliekų susidarymo apskaitą ir teikia atliekų susidarymo apskaitos metines ataskaitas vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka;
- ar veiklos vykdytojas tinkamai identifikuoja, rūšiuoja (nemaišo su komunalinėmis ar pavojingosiomis atliekomis) susidarančias atliekas, pavojingąsias atliekas laiko specialiuose sandariose talpose, kurios paženklintos pavojingos atliekos etiketėmis.
Šaltinis: Aplinkos apsaugos departamentas
