Tad kokių 20 kilogramų svorio lagaminas smūgio metu trenkia taip, kaip maždaug pusės tonos svorio daiktas, o salone besimėtančio kompaktinio disko jėga avarijos metu būna tokia, kad gali rimtai prakirsti antakį.
Todėl reikia naudotis mašinos salone esančiomis daiktadėžėmis, kad liktų kuo mažiau besimėtančių daiktų. Ypač pavojingas daiktas yra gesintuvas, kuris, kaip ir avarinis sustojimo ženklas, turi būti pritvirtintas. Kai kurie vairuotojai įsigudrina pirmosios pagalbos vaistinėlę ar net gesintuvą vežiotis ant galinės automobilio palangės. Tai itin pavojinga, o šie daiktai turi būti laikomi gamintojo numatytoje vietoje.
Keliaujant svarbu, kad ir gale sėdintys asmenys būtų prisisegę saugos diržais, nes 80 kilogramų sveriantis keleivis smūgio metu į priekyje sėdinčiuosius trenks tokia jėga, lyg dvi tonas sveriantis dramblys.
Kas įvyksta?
Užsienio saugumo specialistai nuodugniai išanalizavo, kas vyksta automobilyje, kuris nedideliu, mieste leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu trenkiasi į medį, stulpą ar sieną.
Po 0,015 sekundės iššauna saugos oro pagalvės, o tuo metu saugos diržų įtempėjai prispaudžia važiuojančiuosius prie sėdynių. Automobilyje esančių žmonių kūnai įsitempia, prisipildo adrenalino ir pasiruošia smūgiui. Smūgis įvyksta, mašina per šimtąsias sekundės dalis sustoja, tačiau daiktai, esantys salono galinėje dalyje, dar skrenda į priekį – pavyzdžiui, mobilusis telefonas, atsainiai numestas ant galinės sėdynės, vis dar „keliauja“ salonu.
Ir sverdamas vos 125 gramus, jis smogia jėga, lygia maždaug 5 kilogramams. Tad maždaug po 0,14 sekundės nuo smūgio į stulpą, mobilusis telefonas gali smogti į pakaušį tokia jėga, prilygstančia dviejų plytų svoriui.
O kai greitis dvigubai didesnis (100 km/val.), mobiliojo telefono smūgio jėga išaugs net keturgubai – iki 20 kilogramų.
Atviros erdvės
Pastaruoju metu tradicinių sedanų, kurių salonas metaline pertvara labai atskirtas nuo bagažinės, paklausa dramatiškai sumažėjo, o miesto tipo visureigių, universalų, hečbekų, kurių salonas nėra atskirtas nuo bagažinės, šovė į viršų. Juose nėra bagažinę nuo salono atskiriančios konstrukcijos, pasikliaujama tik galinių sėdynių nugarėlių stiprumų. Tačiau iš bagažinės po smūgio oru skriejantiems daiktams jos dažniausiai nė motais.
Mat siekiant tokius automobilius padaryti kuo universalesnius, galinių sėdynių nugarėles galima nulenkti dalimis arba visas, o bagažinę nuo salono paprastai teskiria plastikinis bagažinės uždangalas.
Senesnės konstrukcijos tradicinių sedanų, kuriuose bagažinė nuo salono atskirta metaline pertvara, savininkams klausimų dėl bagažinėje esančių daiktų keliamo pavojaus net nekildavo.
Kompiuteriai – pavojingi
Draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas taip pat sutinka, kad nesaugiai automobilio salone vežami daiktai avarijos metu gali ne tik būti sugadinti, bet ir kelti grėsmę keleiviams.
„Daugiausiai eismo įvykių metu sudaužomi nešiojamieji kompiuteriai ir telefonai. Dėl jiems padarytos žalos gyventojai kreipiasi nuolat. Avarijos metu nukentėjusiai pusei tokie nuostoliai yra atlyginami draudimo bendrovės, tačiau reikia nepamiršti svarbiausio – keleivių saugumo.
Visus daiktus automobilio salone laikyti tvarkingai – geriausia, jei tai įmanoma, įdėti automobilyje įrengtas dėtuves ar kitaip pritvirtinti, mobiliuosius telefonus laikyti dėkluose, o ne numesti ant sėdynės. Gerai pritvirtinti reikėtų ir automobilio navigacijos įrangą ar vaizdo registratorius“, – pataria R.Bieliauskas.
Anot draudimo eksperto, net ir automobiliams nesusidūrus, staigaus stabdymo metu kur nors ties galiniu automobilio langu padėtas porą kilogramų sveriantis nešiojamasis kompiuteris, veikiamas inercijos, gali lemti rimtas vairuotojo ar keleivių traumas – praskelti galvą, sulaužyti nosį, skruostikaulius ar kitaip sužaloti.
Aštriabriaunis ir santykinai sunkus nešiojamasis kompiuteris, ypač neįdėtas į dėklą, avarijos atveju yra ypač pavojingas važiuojantiesiems.
„Būna, kad įvairūs daiktai nukenčia automobiliui į juos tiesiog įvažiavus stovėjimo aikštelėje. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kad automobiliu užkliudomos prekės, sustatytos šalia prekybos centrų sandėlių, arba aikštelėje per neapdairumą apgadinami ką tik įsigyti stambesni daiktai, kuriuos ruošiamasi susidėti į automobilį.
Tad atrodytų net visiškai nepavojingose situacijose gali būti patiriami nuostoliai, kuriuos nukentėjusiai pusei tokiais atvejais taip pat dengia draudimo bendrovė, jei vairuotojas apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu“, – sako pašnekovas.
Specialistai pataria, kaip sumažinti bagažo keliamą riziką galimos avarijos atveju:
Sunkiausią bagažą dėkite ant bagažinės grindų, ir kuo arčiau galinių sėdynių, kad galimos avarijos metu jis neįgautų dinaminio pagreičio.
Jeigu įmanoma, pritvirtinkite bagažą stipriomis virvėmis ar kitaip. Tai ypač aktualu SUV, hečbekų, universalų ir visureigių vairuotojams bei keleiviams.
Jeigu gale nevežate keleivių, stambesnį bagažą dėkite ant galinių sėdynių ir jį pritvirtinkite saugos diržais. Avarijos atveju tai tikrai saugiau, negu palikti jį visai nepritvirtintą bagažinėje.
Šaltinis: valstietis.lt
