Visos mamos (ir tėvai) žino, kaip kartais trūksta kantrybė būnant su vaikais, ypač, jei jie yra vadinami degtukai, kuriems vos tik kas nepavyksta ir iš karto susierzina, šveičia viską į šoną ir pavirksta.
„Ar to reikia?“
Tokios akimirkos be galo sunkios, bet labai sužavėjo Rūtos požiūris į vaikų auginimą ir tokias situacijas, pastebėjimas kaip pirštu į akį – įnešti kuo daugiau humoro, kai kuriuos dalykus perteikti per juoko prizmę. Juk ne šiaip sau sako, kad juokas – geriausias vaistas.
Kitą kartą, kai atrodys, kad jau dūmai rūksta per ausis, nes vaikai neklauso ar yra irzlūs, tikrai pabandykite į situaciją reaguoti su pajuokavimu, įnešti daugiau žaismingumo.
Vaikai yra vaikai, jie pasaulį mato kiek kitaip, bet juk nemažai priklauso ir nuo to, kaip mes sureaguosime į jų veiksmus.
Galime nervintis, rėkti, patys naikinti savo nervų ląsteles, bet ar to reikia? Kam nuo to bus geriau?
Patys kažkada buvome vaikai, juk žinome, kaip susierzinus tėvams, ir patiems viduje dar labiau užverda emocijos. O tas pyktis – tik žibalo pylimas į ugnį. Patikėkit manim, juokas ir humoras tokiose situacijose labai gelbsti.
Autorius: skaitytoja Rugilė
