Su vyro mama nesame didelės draugės, bet bendraujame normaliai, visada pasikalbame, kaip kam sekasi, ji bent kartą į mėnesį pas mus užsuka kavos. Bet po paskutinio jos apsilankymo net nebežinau, kaip šiam žmogui žiūrėti į akis...
Užsisuko kalba apie Kalėdas, tarėmės, ką pagaminsime, pradėjome kalbėti apie dovanas ir džiaugiuosi, kad sėdėjau, kai anyta pasakė, ką dovanos mūsų dukrai. Sugalvojo, kad vasarą išsiveš anūkę atostogauti į Turkiją. Ir ne šiaip bet kada, o per mano gimtadienį.
„Viršūnė“
Toks jos poelgis – visiška viršūnė. Atrodo, paėmė šlapią skudurą ir trenkė per veidą... Nei su mumis tarėsi, nei ką sakė, ėmė ir užsakė skrydžio bilietus, viešbutį, visa laiminga pasakojo, ką veiks, ką pamatys, o aš sėdėjau ir vos tramdžiau ašaras.
Nesuprantu, ar čia tik man vienai nenormalu? Man tai tikras pasityčiojimas. Galėjo išrinkti bet kurias dienas atostogoms, bet pasirinko būtent tą laiką, kai bus mano gimtadienis, kurį visada praleidžiame kartu su šeima ir artimiausiais draugais.
Baisiausia, kad viską padarė net nesitarusi, nepaklaususi, galbūt mes jau turime kokių planų, visgi tuo laikotarpiu bus šventė, o ji puikiai žino, kada mano gimimo diena. Net neįsivaizduoju, kaip būčiau sureagavusi, jei būtų tai pranešusi per pačias Kalėdas... Tikrai būčiau pratrūkusi.
Negaliu net pažiūrėti jai į akis, jaučiuosi pažeminta ir sutrypta. Žinau, kad dukra apsidžiaugs sužinojusi apie kelionę, bet aš džiaugsmo visiškai nejaučiu...
Autorius: skaitytoja Rima
