Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
visas jos zinomumas, kad pradejo barskintis su vyro draugu..:DDDD o dabartinis vyras neturi draugu?????? eiline kaimo lerva be jokio issilavinimo
@.............
Eilinės tiek neužkala babkių. O šiaip, jeigu būtų vedęs, gal nebūtų tokia pabaiga. Vyrai turi gerbti moteris ir laiku vesti, o ne gyventi susidėjus, nors ir sužadėtinės statusu visą gyvenimą. Atsakomybės nėra.
@Na
Vaikai turėtų gimti santuokoje. Ir jis nepasikiaulino.
autores gyvenimas, kad sest rasyt toki tuscia straipsni...
@koks nuobodus turi buti
Tai gi pati spygel cia ir pasirase!
Nereikia reklamuoti tos savo ale laimės ir ale turtų , tada nereikės skųstis. Tuštybių muge užsiima.
Ne tik įžymybės kenčia,kaimynai nuolat kišasi į mano asmeninį gyvenimą ir į tai kas darosi valdoje Kažin kodėl,konstitucija garantuoja nelečiamybė ir privatumą.
ustina GAFUROVA
Neseniai praūžęs šventinis laikotarpis daugeliui buvo ne toks smagus, koks galėjo būti. Lietuvą sukrėtė ne viena skaudi žinia, priminusi, koks trapus yra gyvenimas, kaip svarbu pastebėti vieniems kitus bėdoje net tuomet, kai aplink vien šypsenos.
nuotr. 2 nuotr.
Asociatyvi ''pixabay'' nuotr.
Lietuva jau eilę metų pirmauja savižudybių statistikoje. Lenkiame visas ES šalis ir viršijame vidurkį mažiausiai dvigubai. Kiekvienais metais specialistai kalba apie prastėjančią psichinę visuomenės sveikatą, bandydami patarti, kaip atpažinti signalą, kad žmogui jau reikia pagalbos rankos.
Ar pastebite, kad Jūsų artimas žmogus pastaruoju metu klausosi liūdnos muzikos, kad nebenori užsiimti mėgstama veikla arba planuoti ateities? Galbūt jis dalijasi mintimis, kad yra niekam nereikalingas? O gal kaip tik kiekvieną kartą sutiktas pažįstamas visuomet atrodo gerai nusiteikęs ir nelinkęs atvirauti apie tai, kas dedasi jo viduje? Raskite laiko paklausti: „O kaip tu iš tiesų jautiesi? Gal tau reikia pasikalbėti?"
Kai mes susergame, kai ima skaudėti ir nežinome priežasčių, mes kreipiamės į medikus, ieškome skausmo šaltinio. Kodėl nesikreipiame tuomet, kai skauda sielą ar jausmus? Tai nėra jokia gėda. Priešingai - tai galimybė pasitikti šviesesnį rytojų, susitaikyti su savimi ir pakilti iš beprasmybės liūno.
Neseniai, baigiantis adventui, kažkas socialiniuose tinkluose pasidalijo vieno kunigo fraze. Jos mintis buvo ta, kad kam pasninkauti nevalgant mėsos vieną mėnesį, jeigu esame pasiryžę kiekvieną dieną piktais liežuviais suėsti kitą žmogų? Socialinių tinklų komentaruose, apkalbinėdami kaimynus ar kolegas, nesugebėdami pasidžiaugti kitų laime.
Galbūt kiekvienas galime prisidėti prie savižudybių prevencijos ir statistikos gerinimo? Susilaikykime nuo išankstinių nuostatų ir komentavimo, kad geriau žinome apie gyvenimą, vaikų auklėjimą ir viską aplink. Sutikę kaimyną, pasisveikinkime ir paduokime ranką išlipančiai iš autobuso močiutei. Paimkime telefono ragelį ir paskambinkime draugui, su kuriuo susitikimą vis atidėliojome. Gal tai išgelbės kažkieno gyvybę.
Neseniai praūžęs šventinis laikotarpis daugeliui buvo ne toks smagus, koks galėjo būti. Lietuvą sukrėtė ne viena skaudi žinia, priminusi, koks trapus yra gyvenimas, kaip svarbu pastebėti vieniems kitus bėdoje net tuomet, kai aplink vien šypsenos.
nuotr. 2 nuotr.
Asociatyvi ''pixabay'' nuotr.
Lietuva jau eilę metų pirmauja savižudybių statistikoje. Lenkiame visas ES šalis ir viršijame vidurkį mažiausiai dvigubai. Kiekvienais metais specialistai kalba apie prastėjančią psichinę visuomenės sveikatą, bandydami patarti, kaip atpažinti signalą, kad žmogui jau reikia pagalbos rankos.
Ar pastebite, kad Jūsų artimas žmogus pastaruoju metu klausosi liūdnos muzikos, kad nebenori užsiimti mėgstama veikla arba planuoti ateities? Galbūt jis dalijasi mintimis, kad yra niekam nereikalingas? O gal kaip tik kiekvieną kartą sutiktas pažįstamas visuomet atrodo gerai nusiteikęs ir nelinkęs atvirauti apie tai, kas dedasi jo viduje? Raskite laiko paklausti: „O kaip tu iš tiesų jautiesi? Gal tau reikia pasikalbėti?"
Kai mes susergame, kai ima skaudėti ir nežinome priežasčių, mes kreipiamės į medikus, ieškome skausmo šaltinio. Kodėl nesikreipiame tuomet, kai skauda sielą ar jausmus? Tai nėra jokia gėda. Priešingai - tai galimybė pasitikti šviesesnį rytojų, susitaikyti su savimi ir pakilti iš beprasmybės liūno.
Neseniai, baigiantis adventui, kažkas socialiniuose tinkluose pasidalijo vieno kunigo fraze. Jos mintis buvo ta, kad kam pasninkauti nevalgant mėsos vieną mėnesį, jeigu esame pasiryžę kiekvieną dieną piktais liežuviais suėsti kitą žmogų? Socialinių tinklų komentaruose, apkalbinėdami kaimynus ar kolegas, nesugebėdami pasidžiaugti kitų laime.
Galbūt kiekvienas galime prisidėti prie savižudybių prevencijos ir statistikos gerinimo? Susilaikykime nuo išankstinių nuostatų ir komentavimo, kad geriau žinome apie gyvenimą, vaikų auklėjimą ir viską aplink. Sutikę kaimyną, pasisveikinkime ir paduokime ranką išlipančiai iš autobuso močiutei. Paimkime telefono ragelį ir paskambinkime draugui, su kuriuo susitikimą vis atidėliojome. Gal tai išgelbės kažkieno gyvybę.
Ką domina tie plastmasiniai žmogeliai???
Kas ta Sigalė ir kam jinai formuoja nuomonę. Tai ir rašykit, kad tai eilinė Lietuvos susireikšminusi barakuda.
@Vaclovas
ar jau žmonės nebeturi savo nuomonės, kad Siegel turi suformuoti?
@Ema
Kas turi nuomonę, tam nereikia.
Vai vai vai kokia nelaiminga .žiūriu vietoj geros komedijos.ypač patinka kaip žiovauja ar ašaroja. :)))))
Gerai nusako mūsų dabartinį gyvenimą frazė iš seno Lietuvško filmo Dičiaus karjera "būna šiap mergų ir mergšių, o daugiausiai, sielos vargšų".
Geresnis nuomonės formuotojas.
Išgirdus Viktorijos Siegel žodžius vilnietė parašė laišką: nesupranta tik vieno