Visa Žalgirio arena plojo ir dainavo kartu, girdėdami žinomiausias dainas. Neslėpsiu, visos Donato dainos įgavusios visai kitokią prasmę – atrodo, klausai ir širdis verkia dėl to, ką girdi.
Anksčiau skambėjusios dainos dabar įgauna kitokius žodžius, labai daug galvojau apie gyvenimo trapumą, laikinumą ir netikėtus vingius.
Vis tik labiau už viską mane sujaudino ta akimirka, kurios niekada nepamiršiu – kai scenoje pasirodė Donato žmona su dukryte Atėne.
Suspaudė širdį
Širdį suspaudė mažosios dukrytės padėka tūkstantinei auditorijai. Kaip ji pasakė: „Ačiū, kad atėjot į tėčio koncertą“. Žinoma, vaikas dar daug nesupranta, tačiau suaugusiems tai atrodė pati jautriausia ir tikriausia koncerto akimirka. Kūkčiojau klausydama ir negalėjau atsigauti – kaip gaila vaiko, kaip gaila šeimos...
Tikiu, kad Donatas gerbėjų širdyse išliks gyvas dar ilgus metus, nes tai dainininkas, kuris turi vietą kiekviename iš mūsų.
Autorius: skaitytoja Loreta
