Tikslios dienos, kada užkukuoja gegutė, nėra – dažniausiai tai įvyksta pirmąją gegužės savaitę, kartais ji pasirodo anksčiau, o kartais nusivėlina. Ši diena daugiausiai prasmės turėjo jaunimui, mat kukavimas suburdavo juos vakaronei.
„Gegutės diena yra jaunimo šventė, susijusi su meile. Gegutė iškukuoja, kiek metų merginai reiks mergauti, kiek metų liko iki ištekėjimo, o piemenėliai – kiek metų jiems dar reiks piemenauti, taip pat, kiek metų liko gyventi. Kai užkukuoja gegutė, jaunimas vakare susirenka gražioj vietoj ir daro gegužinę“, – kalbėjo etnologas.
Merginos meilę kvietė burtais
Tikėta, kad gegutė įkūnija savyje deivės Laimos balsą, yra pranašė. Susirinkę jaunuoliai turėjo apeigas, kurias atlikdavo, o pagrindinė merginos užduotis – susirasti „brolelį“, kuris ją saugos visus metus.
„Kiekviena mergina išsirinkdavo tris vaikinus „brolelius“ – merginą pasodina į ratelio vidurį, o ratelis juda ratu, kiekvienas vaikinas prieina prie jos, paima už rankos ir dainuoja: „Karaliūne gegele, kukū! Aš tavo brolelis, kukū, kukū!“. Ji turėjo iš balso atspėti, nes jai užrištos akys. Jeigu atspėja, tas vaikinas tampa jos „broleliu“, – apie papročius pasakojo L. Klimka.
Išrinktieji „broleliai“ saugodavo merginą, padėdavo jai darbuose, o mergina atsidėkodavo, pavyzdžiu, išausdama juostą. Etnologas mano, kad toks paprotys atėjęs iš laikų, kai Lietuvoje gyventi buvo nesaugu, puldinėjo kryžiuočiai, totoriai ir merginoms reikėjo, kad jas apsaugotų nuo skriaudos.
Merginos, išgirdusios pirmąjį gegutės kukavimą, užsiimdavo ir burtais – iš medžio šakelės, kuriame sukukavo gegutė, pasidarydavo meilės kabliuką.
„Jeigu pastebės medį, ant kurio tupėjo gegutė, galima iš to medžio nusilaužti šakelę. Tik reikia prie medžio prieiti atbulai ir nusisukus tą šakelę pasiekti, nusilaužti ir pasidaryti meilės kabliuką. Su juo vaikinui, kuris patinka, per nugarą krepšt ir tada jis kažkaip ims kreipti į ją dėmesį“, – kalbėjo etnologas.
Padėdavo nuspėti, kokie orai laukia
Kaimo žmonės gegutę stebėdavo, kad galėtų nuspėti, kokie orai šiemet laukia: „Žiūrėdavo, kada gegutė užkukavo – sprogus pumpurams ar ant „nuogų“ šakų. Jeigu ant „nuogų“ šakų, reiškia blogi metai bus, o jeigu jau susprogusių – geri. Tokie buvo orų spėjimai.“
Tačiau paukštė galėjo pranešti ir apie nelaimę. Kukuoja tik patinai, o patelės – kvatoja. Išgirdus gegutės patelės nusikvatojimą, šis buvo įspėjimas šeimai.
„Jeigu prie namų išgirsta nusikvatojimą, sakydavo, kad šeimoj gali būti bėda ir, pavyzdžiui, nesantuokinio kūdikio susilaukti mergina“, – paaiškino L. Klimka.
Dažniausiai sakoma, kad, išgirdus gegutę kukuojant, kišenėje reikia turėti pinigų – taip ir visi metai bus pinigingi. Tačiau etnologas mano, kad šis paprotys atsirado ne taip seniai, jau šiais laikais.
