Laidoje „Svajonių sodai“ A. Gudžius aprodė išsiplėtusį šeimos uogų ūkį „Tikra uoga“, kur į braškių auginimą pasinėrė visa šeima ir ūkio žvaigždėmis tapo desertinės braškės.
Ūkyje auginti braškes sugalvojo žmona
Kaip pasakojo A. Gudžius, viso ko pradininkė buvo žmona. Ji pametėjo idėją, kad norėtų ūkininkauti, pabandyti ką nors auginti, taip senelių žemėje ir atsirado visas ūkis. Iš pradžių žmona tik užsimindavo, kad gal būtų verta bandyti, kol galiausiai išsigrynino – nori auginti braškes.
Disko metikas su juoku prisimena, kaip žmonai pasakius, kad galbūt vertėtų pradėti nuo nedaug, užsodinti braškėmis pusę hektaro, šis iškart pasakė – jei jau daryti, tai daryti, ir „nežaisti“ su tokiu plotu, o imtis darbo iš peties.

O be to, kaip paaiškėjo, prie ūkio atsiradimo labai prisidėjo ir „Svajonių sodai“ bei „Svajonių ūkis“ laidos ir laidų konsultantai.
„Ryte atsikeliu į treniruotę, girdžiu – „Svajonių ūkis“ žmona žiūri. Grįžtu po treniruotės, girdžiu – „Svajonių ūkis“.
Visos laidos turbūt jūsų peržiūrėtos ir po kelis kartus, ir išanalizuota, ir sužiūrėta, ir konsultantai, į kuriuos kreipėmės, vėlgi iš jūsų laidų atėjo. Visi pirminiai planai ir pirminiai mąstymai, kaip ką daryti, prasidėjo nuo „Svajonių ūkio“, – pasakojo A. Gudžius.
Andrius Gudžius – apie savo vaidmenį ūkyje
Per ketverius metus ūkis tik plėtėsi – dabar šalia plantacijų laukuose desertinės braškės auga ir šiltnamyje. Ir vis tik tikriausiai tas vienas iš klausimų, kurių labai knieti paklausti: kaip intensyvų treniruočių ir varžybų grafiką turintis sportininkas viską spėja?
„Aš tai nespėju. Seniau buvo tikrai lengviau, nes buvo lengviau ir darbuotojų susirasti. Kažkaip pradžioje, kai tik įsteigėm ūkį, nežinau, 40 žmonių dirbo ir neturėjom, kur dėti tų žmonių, kiek buvo norinčių. Dabar mums reikia 40-ies, bet neberandam“, – kylančią problemą pabrėžė jis.
Ūkyje didžiausias krūvis tenka žmonai – ji rūpinasi daugeliu reikalų, o pats A. Gudžius sako, kad mielai imasi techninių sprendimų.
Vyras pasakojo, kad jei tik iškyla problemos ir reikia optimizuoti veiksmus, kad būtų ir lengviau, ir kuo mažiau sąnaudų, tai – jo sritis:
„Ten jau aš pasireiškiu – kaip optimizuoti viską, ar reikia kažkokį įrenginį sugalvot, ar nupirkt, ar sukurt kažką, kad padaryti iš dalių, ten jau aš esu, kad kuo paprasčiau, kuo greičiau.“
Laidos vedėjai paklausus, ar pats ir virina, sportininkas juokdamasis sakė – mokosi, jam 34-eri, tad pats metas įsisavinti kažką naujo. Juk ir seneliai, ir tėvai tai moka, tad atėjo laikas žinias perimti ir jam.
Kokios braškės auga Gudžių šeimos ūkyje?
Persikėlus į šiltnamius, kur nacionalinį kokybės sertifikatą turinčiame ūkyje auga naujausios, skaniausios selekcininkų išvestos desertinių braškių veislės, A. Gudžius papasakojo, ką čia galima rasti.
Jis atskleidė – veisles augina ne visai tas, kurias norėtų, nes negavo kai kurių veislių daigų. Pavyzdžiui, norėjo šiltnamiuose auginti „Flair“ veislę, nes ji yra tikrų tikriausia ūkio karalienė. Nors uogos mažos, nuo krūmo priskina nedidelį svorį derliaus, tačiau skoninėmis savybėmis ji nurungia visas kitas.
Tad šiltnamyje auga „Clery“ veislės braškės. A. Gudžius juokiasi, kad šios veislės uogų krūmai – Frankenšteinai, augantys kaip nori, o lapai kone kaip palmės, į visas puses, be to, gana jautrūs, tačiau užpuolus šalnoms uždengiant krūmelius pavyko jas išsaugoti.
Kita veislė – „Malling Centenary“. Išbandę šią veislę prieš dvejus metus sutuoktiniai sakė, kad gyvenime jos daugiau neaugins, tačiau nutiko priešingai – nebuvo kitos išeities, kai nepavyko gauti reikiamų daigų.
„Su šia veisle irgi yra reikalų, kaip sakant, milijonai, ji labai linkusi į pašaknio ligas, pašaknio, šakų puvinį ir manau, kad čia jeigu dar eisim, tikrai rasim dar kokį daigą ir su juo kovoti reikia, kad jis, tarkim, nepaveiktų kitų šalia augančių augalų“, – apie didžiausią minėtos veislės bėdą kalbėjo A. Gudžius.
Jis pažymi, kad norint kovoti su minėtomis ligomis, reikėtų naudoti fungicidus, tačiau jie jų savo ūkyje nenaudoja ir nusprendė pažeistus daigus rauti lauk. Kitu atveju, jei augalas lieka augti, jis užkrečia ir kitus, esančius šalia.
Jis parodė, kaip atrodo sergantis krūmas – jo lapai yra nuvytę, o išrovus ir nupjovus šaknis aiškiai matosi parudavimai, šerdis toje vietoje sumedėjusi, todėl augalas nebegali pasisavinti maistinių medžiagų, o tai reiškia viena – uogų jis nebeužaugins.
Gerą derlių ūkyje užtikrinti padeda kamanės
Be to, kaip pastebi A. Gudžius, uogos ir krūmeliai taip pat jautrūs drėgmei. Tai geriausiai matosi besiformuojant uogoms – vainiklapiai būna parudavę, kas rodo, kad santykinė drėgmė maža ir jos nepakanka:
„Tada trinka augalo medžiagų apykaita ir iš dirvožemio kalcio augalas nebepasisavina. Kaip ir mes be kalcio turim silpnus kaulus, taip augalas be kalcio turi silpną savo, kaip sakant, kūną.“
Ieškant sprendimų, imami lapų mėginiai, atliekami tyrimai, ieškoma priežasčių ir sprendimo būdų. Panašiai, kaip žmogui susirgus daromi kraujo tyrimai, taip ir augalams – aiškinamasi, ko jiems trūksta ar ko yra per daug.
O kad šiltnamiuose uogų derlius būtų kuo didesnis, į pagalbą Gudžiai savo ūkyje pasitelkė specialiai uogų ūkiams užaugintas kamanes. Kaip jis pasakojo, šiltnamyje deda po du aviliukus. Nors užtektų ir vieno, tačiau aktyvumas aviliuose skiriasi.
„Kai kurie aviliukai prineša daug žiedadulkių ir matosi, kad tikrai aktyvūs, kiti kažkaip vėluoja. Kai gausiai žydi, jeigu matom, kad vienas aviliukas yra kiek neaktyvus, pastatom du aviliukus – taip tikrai bus gerai.
Pernai per anksti buvom sudėję į šiltnamius, tai, kaip sakant, tokios išalkusios buvo, net išdraskė neprasiskleidusius žiedus – turėjome kitą problemą, tad izoliavome kuriam laikui, išnešėm iš šiltnamio“, – apie kamanes šiltnamiuose pasakojo disko metikas.
Iš Andriaus Gudžiaus braškes išpirko per dvi valandas
Vis dėlto, nors ūkyje darbai verda ir jų čia tikrai netrūksta, A. Gudžius sako, kad ūkis jam padeda psichologiškai atsipalaiduoti nuo sporto, nukreipti mintis, todėl ir į treniruotes ar varžybas ateina „šviežesnis“. O sportas priešingai – padeda pailsėti nuo ūkio. Susidaro, kaip jis sako, sinergija.
„Šie metai dabar man po traumų, po operacijų, tai kaip tik tas ūkis – išsigelbėjimas, nes į lengvą depresiją gali papulti, jeigu būtų vien tik sportas ir pragyvenimo šaltinis sportas. Nežinau, jau ne tik plikas, bet ir žilas būčiau“, – juokėsi jis.
Įdomu tai, kad A. Gudžių galima sutikti ne tik treniruotėse, varžybose ar besisukantį ūkyje, bet ir uogų prekybos vietose Kaune, kurių čia turi tris. Kartais ši pareiga neišvengiama – štai pernai pardavėjai nepasirodžius darbe, teko pačiam skubiai važiuoti ir prekiauti.
„Žmonės labai nustebę, buvo labai, labai įdomu. Dienos prekybą atlikom per dvi valandas. Kaip sako žmona, dabar visą laiką važiuosi“, – šyptelėjo jis.
Kalbėdamas apie ūkį, vyras pažymėjo, kad į žodžius „Tikra uoga“ telpa ne tik braškės, bet kur kas daugiau – čia uogos auginamos pagal Nacionalinės kokybės programą, laikantis tam tikrų reikalavimų, pavyzdžiui, kokias apsaugos priemones galima naudoti.
Savo ūkyje, kuris yra žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ narys, Gudžių šeima naudoja biologines priemones: mikrogrybus, bakterijas.
Jis pastebi, kad tai sukelia papildomų sunkumų, nepavyksta išsaugoti tiek derliaus, kiek galbūt galėtų, tačiau tikrai žino, kad augindami laikydamiesi minėtų taisyklių užaugina aukščiausios kokybės ir natūralias uogas.
Geriausias to įrodymas jiems patiems – vaikai, kurie negali ramiai praeiti pro šalį ir vis nuskynę vieną kitą uogą iškart deda į burną ar būdami mažesni valgydavo tiesiai nuo krūmo be jokios baimės:
„Tikrai kokybė pas mus yra tokia ir priežiūra, kad bet kada, bet kuriuo paros metu bet kas gali ateiti ir tiesiog valgyti nuo krūmo uogą.“
Visą laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 val., per TV3 televiziją!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!