Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais keletas grybautojų entuziastų pasidalino savo laimikiais bei vietomis, kuriuose dažniausiai ieško grybų.
Atskleidė, kur ieško grybų
Andrius Norkus grybauja Telšių rajone, Gadūnavo seniūnijoje. Jei randa laiko, į mišką stengiasi užsukti kiekvieną vakarą po darbo. Pagrinde renka voveraites ir baravykus, o jei pasitaiko kelyje – paima ir raudonikių bei rudmėsių.
„Šiuo metu voveraičių galima rasti, o baravykų dygimas sustojo – nėra lietaus. Nuo rugpjūčio pradžios iki vidurio buvo geras baravykų derlius. Kai jau būna baravykų pikas, voveraičių neberenku, susirenku kai nebelieka baravyku, voveraitės porą savaičių gali augti ir nieko neatsitinka, nesugenda. Jei grybautojai nenurenka“, – šypteli Andrius.
Inga Miškinytė grybų, kazlėkų, rado net gi Varėnos miesto parke, o dažniausiai grybauja Varėnos rajone, važiuojant link Perlojos kaimo. Inga teigia, jog grybauja retai, nes šiuo metu yra karšta ir sausa, tačiau nuvykusi prieš keletą dienų rado neblogą laimikį.
Jurgita Želvienė visada grybauja su savo vyru Mindaugu Mažeikių rajone, Sedos girioje. Pasak Jurgitos, miškuose grybautojų pilna – visur mato žmones su pintinėmis, kibirais, maišeliais rankose, ieškančius rudens gėrybių, tačiau jie randa nemažai grybų, kurių kiti nepastebi.
„Dažnai vaikštome iš paskos ir renkam jų paliktus grybus, nes visi skuba ir susirenka tik tuos grybus, kurie jiems „užkliūna už kojų“. Grybaujant svarbu žiūrėti į žemę, ne į dangų, ir būti itin atidiems, kad nepraeitum pro vertingą radinį.
Mums grybavimas teikia didelį malonumą, nes galime pabūti gamtoje, įkvėpti gryno oro, pasigrožėti miškais. Tai puiki galimybė praleisti laiką su šeima – mes grybaujame dviese, o kartais ir vaikai mums važiuoja palaikyti kompaniją ir rinkti grybus. Grybavimas taip pat prisideda kaip sportas, nes per diena nueiname ne vienetus kilometru vaikščiodami po miškus.
Grybus renkame ne tik sau, kad apsirūpintumėm žiemai puikiems patiekalams pasigaminti, bet taip pat juos parduodame, taip aprūpindami ir kitus žmones, kurie negali ar nedrįsta eiti į mišką bijodami visokių gyvių, vabalų, erkių. Grybaujame jau daug metų ir toliau planuojame tai daryti. Tai mums teikia džiaugsmą ir nauda“, – su meile apie grybavimą pasakoja Jurgita.
Ką būtina žinoti einant grybauti?
Kad grybavimas neapkarstų, anksčiau naujienų portalui tv3.lt mikologas Jonas Kasparavičius papasakojo, ko svarbu nepamiršti einant į mišką.
Kalbėdamas apie tai, kokius grybus galima rinkti, o kurių ne, mikologas J. Kasparavičius sakė, kad svarbiausia taisyklė – labai paprasta: „Nepažįstu – neimu, abejoju – neimu.“
O kaip atpažinti grybus? Mikologas J. Kasparavičius teigia, kad nepažįstant grybo ir norint jį atpažinti, galima jį parsinešti į namus ir atlasų ar interneto bei specialistų pagalba bandyti jį atpažinti.
„Tokiu atveju grybą būtina ne pjauti, o atsargiai išrauti, kad matytųsi ir būtų nepažeistos, nenučiupinėtos visos jo dalys. Grybas turi būti ne tik pradėjęs augti, o jau išaugęs. Gali būti ir keli grybai įvairiose augimo stadijose. Kartais tai labai palengvina grybo atpažinimą“, – patarė jis.
Tačiau specialistas įspėja, kad neretai pavojinga yra pasitikėti kitų, o ypatingai garbaus amžiaus žmonių gebėjimu pažinti grybus.
Jeigu asmuo gerai mato ir geba kritiškai bei objektyviai įvertinti savo žinias ir gebėjimą atpažinti grybus, tokiu atveju, viskas gerai, tačiau vis tiek išlikite budrūs. Kartais žmonės bando atpažinti grybą ar šis tinkamas vartoti, ar ne, pagal kvapą.
Tačiau pasitelkus tokį atpažinimo metodą, galima itin lengvai apsigauti, jeigu grybo kvapas aitrus arba kartus. J. Kasparavičius paaiškina, kad vienų grybų aitrus skonis išmirkius, išvirus ar iškepus išnyksta, o kitų – ne.
